Pastaruoju metu Lietuvos verslo įmonių investicijos į kaimynes šalis – Baltarusiją bei Rusijos Kaliningrado sritį nuolat didėja. Tačiau nuogąstaujama, kad besiplėtojantį bendradarbiavimą gali apsunkinti griežtėjanti valstybės sienos su ne Europos Sąjungos (ES) šalimis kirtimo tvarka.
Laukia investicijų
Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio teigimu, Lietuva yra stambiausia užsienio investuotoja šiame krašte – investicijos siekia 70 mln. eurų. Pasak jo, daugiausia yra investavusi Alytaus „Snaigė”, Marijampolės „Arvi”, kitos įmonės.
„Manau, kad Lietuvos verslininkai dar neišnaudojo visų Kaliningrado srities galimybių. Šis kraštas iš Lietuvos gauna apie 20 proc. sunaudojamos elektros energijos. Uždarius Lietuvoje atominę elektrinę, labai trūks elektros energijos. Todėl Lietuva su kaimynais galėtų aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje. – aiškino V.Baublys.
V.Baublio nuomone, iki šiol ne visai išnaudojamos ir turizmo plėtros galimybės, ypač trūksta bendrų Kaliningrado srities ir Lietuvos pasienio regionų parengtų projektų, tokių, kurie galėtų būti pristatomi pasaulinei rinkai.
„Lietuva kartu su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija galėtų rengti bendrus projektus vandens kelių, kurie, prasidėję netoli Minsko, eitų per Lietuvą, Kaliningrado sritį ir baigtųsi Lenkijoje, aplankant įvairius šiame kelyje esančius kurortus”, – siūlė V.Baublys per euroregiono „Nemunas” surengtą konferenciją.
Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade nuomonei pritarė ir Kaliningrado srities Gusevo miesto mero pirmasis pavaduotojas Aleksandras Bogdanovas. Pasak jo, iki šiol euroregionas „Nemunas” daugiausia jų krašte vykdė aplinkosauginių projektų, dabar norėtų paramos atkuriant seną transporto sistemą. Juk geležinkeliu galima buvo pasiekti daugelį Kaliningrado srities miestų. Atnaujinti ir atstatyti reikėtų Gusevo senamiestį.
Lietuvos ir Lenkijos investuotojų laukia ir Baltarusijos Gardino sritis, kuri taip pat dalyvauja euroregiono „Nemunas” veikloje, ypač plėtojant vandens turizmą.
„Gardino sritį kerta 22 kilometrai Augustavo kanalo. Praėjusiais metais jis buvo rekonstruotas, tačiau turizmui nepritaikytas – šalia jo nėra jokios infrastruktūros: viešbučių, kavinių, poilsiaviečių”, – vardydamas sritis, kur galėtų būti panaudojami ne vien privačių investuotojų tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriami pinigai, bet ir Europos Sąjungos fondų lėšos, teigė Gardino srities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksandras Rusanovas.
Sąlygos nevienodos
Euroregiono „Nemunas” surengtoje konferencijoje dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos departamento direktorius Sergejus Krišpinovičius patikino, kad artimiausiais metais tarpregioniniam bendradarbiavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus gauta daugiau lėšų nei iki šiol, tad belieka sugebėti pinigus panaudoti. „Iki šiol lėšų panaudojimą lydėjo gausybė įvairių „saugiklių”. Manau, dabar jų bus mažiau, tai ir projektų įgyvendinimas turėtų paspartėti”, – sakė jis ir pažymėjo, jog kokius projektus rengti turėtų apsispręsti patys jų rengėjai, svarbiausia – nebijoti tai daryti.
Euroregiono „Nemunas” Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus nuomone, plėtoti pasienio bendradarbiavimą tarp buvusių NVS šalių ir priklausančių Europos Sąjungai nėra lengva.
„Euroregionai ne tik mūsų, jie tarsi padalyti į dvi dalis. Vieną dalį sudaro ES šalys, tarp kurių netrukus, kai įsilies į bevizę Šengeno sutarties erdvę, neliks jokių sienų. Kitą dalį sudaro dar didesnėmis sienomis atsitveriančios Rytų Europos valstybės”, – aiškino G.Skamaročius ir pažymėjo, kad galbūt pats laikas kreiptis į šalių vadovus ir siūlyti kaip nors supaprastinti judėjimą tarp euroregiono dalyvių.
„Europoje jau seniai egzistuoja toks terminas kaip „nutolusieji regionai”. Jiems taikomos išskirtinės priemonės, palengvinančios bendravimą tarp regionų. Tačiau tai daugiausia taikoma tik Pietų Europoje. Gal vertėtų tokias pat priemones pradėti taikyti ir rytinėje ES dalyje”, – siūlė euroregiono „Nemunas” Marijampolės biuro direktorius.