Uostamiesčio gimnazijų vadovų jau nebestebina iš pirmo žvilgsnio, rodos, absurdiškas gabiausių abiturientų sprendimas laikyti mokyklinius egzaminus. Pasirodo, viskas labai paprasta – šie jaunuoliai nedalyvaus priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o vos gavę diplomus studijuoti keliaus į užsienį.
Prieš 6-7 metus susikrauti lagaminus ir ne vieneriems metams atsisveikinti su gimtine ir artimaisiais ryždavosi vos vienas kitas uostamiesčio abiturientas. Tačiau pastaraisiais metais, „Vakarų ekspreso” kalbintų gimnazijų vadovų teigimu, išvykstančiųjų studijuoti svetur gretos gausėja.
Nori šviesesnio rytojaus
Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai užsienio aukštąsias mokyklas šturmuoja jau ne pirmus metus. Ieškančių aukštesnės studijų kokybės, geresnių įsidarbinimo perspektyvų ir tiesiog šviesesnio gyvenimo, anot gimnazijos vadovo Stasio Ruibos, šiemet taip pat bus ne vienas.
„Turim nemažai puikių abiturientų, kurie galėjo laikyti valstybinius egzaminus ir susišluoti šimtukus, tačiau pasirinko mokyklinius. Paprasčiausiai valstybinių egzaminų jiems neprireiks, nes šie jaunuoliai studijuos užsienio aukštosiose mokyklose”, – sakė pokalbininkas.
Anot jo, kasmet Anglijos, Vokietijos, Švedijos, JAV bei Latvijos ir Estijos aukštųjų mokyklų studentų gretas papildo 6-10 gimnazijos ugdytinių.
„Gabūs jaunuoliai nori aukštos studijų kokybės. Keliai dabar atviri. Tai nėra blogai, jei jie vėliau grįš į Lietuvą. Jei ne – liūdna”, – sakė S. Ruiba.
Išvyksta ir užsidirbti
Sustiprintai vokiečių kalbos mokanti „Žemynos” gimnazija nuo 1998 metų į Vokietijos universitetus išlydėjo per 100 abiturientų. Pernai studijuoti svetur išvyko 6 šios gimnazijos ugdytiniai.
Anot įstaigos vadovės Ritos Podoliankienės, nieko nuostabaus, kad abiturientai vis drąsiau pretenduoja į mokslą užsienyje – studijų kokybė Lietuvoje prastėja, mažėja ir kvalifikuotų dėstytojų, o jaunuoliai iš aukštųjų mokyklų tikisi daug daugiau. Be to, pastebi gimnazijos vadovė, vaikų pasirinkimui didelę įtaka daro tėvai.
„Jei tėvai tvirtina nematantys perspektyvų tėvynėje, tai ko tikėtis iš jų vaikų? Nors pati stengiuosi skiepyti mokiniams patriotizmą, tačiau argumentų, kurie įtikintų vaiką pasilikti, nėra daug. O kur dar planai įvesti visuotinį mokestį už mokslą?” – nuogąstavo pokalbininkė.
Pastaruoju metu R. Podoliankienė tvirtina pastebinti ir kitą tendenciją – abiturientai į užsienį veržiasi ne tik studijuoti. Kur kas daugiau jų išvažiuoja uždarbiauti, kad vėliau galėtų grįžti ir studijuoti gimtojoje šalyje.
Užsienį renkasi turtingieji
Kasmet po 3-5 abiturientus į užsienio universitetus išlydi ir „Aitvaro” gimnazija. Šiemet su gimtine taip pat atsisveikins keletas gimnazijos ugdytinių.
Anot įstaigos direktorės pavaduotojos Jelenos Diačenkienės, dauguma išvykėlių renkasi Rusijos aukštąsias mokyklas. Taip pat abiturientams patrauklūs ir Anglijos bei Vokietijos universitetai.
„Nuolat klausinėjam saviškių, ar grįš. Vieni savo ateitį vis dėlto mato Lietuvoje. Kiti, ypač pasirinkę Rusijos aukštąsias ir turintys ten giminių, išvažiuoja visam. Gaila, tačiau neuždrausi vaikui ieškoti geresnio, kokybiškesnio gyvenimo”, – sakė pokalbininkė.
Vis dėlto kol kas studijos užsienyje, anot J. Diačenkienės, nėra masinis reiškinys. Jaunuolių norus riboja finansinės galimybės. O suteikti savo atžalai kokybišką išsilavinimą užsienyje, pokalbininkės teigimu, kol kas išgali tik pasiturintys tėvai.
Vilioja kokybė ir pagarba
Kodėl jaunuolių nebetenkina, rodos, nemenkas Lietuvos aukštųjų mokyklų ir studijų programų pasirinkimas, „Vakarų ekspresas” teiravosi išvykti besiruošiančių uostamiesčio abiturientų.
„Niekada nenorėjau likti Lietuvoje, o puiki anksčiau išvykusių studijuoti užsienin draugų patirtis padėjo galutinai apsispręsti ir pasirinkti vieną iš prestižiškiausių Anglijos universitetų”, – pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Rasa.
Anot jos, užsienio mokyklos visų pirma patrauklesnės aukšta studijų kokybe, šiuolaikišku žinių pateikimu bei kompetentingais dėstytojais. Be to, Rasą vilioja ir kur kas didesnis dėmesys praktinėms kompetencijoms, visai kitas požiūris į studentą bei didesnės įsidarbinimo galimybės.
„Užsienyje studentas yra gerbiamas ir vertinamas. Aukštosios mokyklos net konkuruoja dėl gabiausiųjų ugdytinių. Be to, prestižiniai universitetai bendradarbiauja su įmonėmis ir jau po pirmo kurso savo studentui gali pasiūlyti darbo vietą”, – pagyrų užsienio mokykloms negailėjo abiturientė.
Rasai antrino ir „Žemynos” gimnazijos ugdytinė Agnė, jau apsisprendusi aukštąjį mokslą krimsti Danijoje. Anot merginos, ši šalis siūlo šiuolaikiškas studijas, kokybiškesnį mokymosi procesą ir taip darbdavių pasigendamų praktinių žinių. Tuo metu jau atgyvenusi Lietuvos aukštojo mokslo sistema, gimnazistės nuomone, abiturientams nėra patraukli.