Liberalų sąjūdis pakvietė drauge eiti į kitą rudenį vyksiančius Seimo rinkimus Naująją sąjungą bei buvusius bendrapartiečius Liberalų ir centro sąjungą.
Pareiškimas dėl bendro rinkimų bloko formavimo priimtas šeštadienį Vilniuje vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime.
„Konstatavome, kad bandymas kurti dvipartinę sistemą yra abejotinas, todėl kviečiame vienytis prieš rinkimus visas liberalios pakraipos politikos jėgas”, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Eligijus Masiulis.
Liberalios jėgos, anot jo, pripažįsta, kad dabar galios neturi, nes yra susiskaldžiusios. Liberalai sudarys darbo grupę, kuri pradės derybas dėl bendro rinkimų bloko su liberalcentristais, vėliau – socialliberalais.
Pasak E.Masiulio, su buvusiais bendrapartiečiais, dabar – oponentais liberalcentristais norima bendradarbiauti, kadangi abiejų partijų programos yra panašios, beje kaip ir Naujosios sąjungos.
Su dar viena partija, kurios pavadinime minimas liberalumas – Rolando Pakso liberaldemokratais -bendradarbiauti neketinama, nes, pasak E.Masiulio, „programos kardinaliai skiriasi”.
Liberalų sąjūdis, vadovaujamas Petro Auštrevičiaus, įsikūrė prieš metus, nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilus politikams, oponavusiems šios partijos lyderiui, buvusiam sostinės merui Artūrui Zuokui.
Liberalcentristų pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas tikina, jog buvę bendrapartiečiai, dabar jau liberalai, galėtų visam laiku grįžti į buvusią partiją.
Valdantieji liberalcentristai skelbiasi turintys beveik 5 tūkst. narių, partijos frakcija Seime turi 10 vietų, o liberalcentristas Raimondas Šukys vadovauja Vidaus reikalų ministerijai.
Opoziciniai socialliberalai, vadovaujami Artūro Paulausko, Seime turi 10 mandatų.
Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, iš minėtųjų trijų partijų daugiausiai rinkėjų balsų per Seimo rinkimus surinktų Naujoji sąjunga – 5,4 proc.
Liberalų sąjūdis, dabar Seime turintis 9 narius, gautų 3,8 proc., liberalcentristai apie 2,8 proc.