Kad pakiltų į orą, pilotai mėgėjai negaili nei turtų, nei savo gyvybės
Nors aistra skraidyti kasmet pareikalauja kelių aukų, kraupios bendražygių mirtys neatgraso pilotų mėgėjų nuo noro vėl ir vėl kilti į dangų.
Praėjusį šeštadienį prie Klaipėdos aerodromo įvykusi ultralengvojo lėktuvo katastrofa, nusinešusi dvi gyvybes, vargu ar sumažins apie padebesius svajojančiųjų ryžtą.
Brangiai kainuojančius orlaivius veržiasi įsigyti vis daugiau žmonių, o privatūs lėktuvėliai jau seniai skaičiuojami šimtais.
Kasmet pasikartojančias avarijas lemia ne tik atsitiktinumas, bet ir prasta lėktuvų techninė būklė.
Neretai į orą kyla užsienyje pirkti seni, visiškai nudrengti lėktuvai, kuriuos pilotuoja nemokšos.
Avarijų – virtinė
Pirmą kartą Klaipėdos aerodromo istorijoje įvykusi tragedija kituose Lietuvos miestuose kartojasi kasmet.
Pastaraisiais metais mažų lėktuvų katastrofos tiesiog lydi viena kitą. Jos taip pat neapsieina be žmonių aukų.
Nors, pasak statistikos, šalyje kasmet įvyksta pusantros avarijos, praėjusiais metais Lietuvoje mirtimis pasibaigė net trys mėgėjų skrydžiai.
Pernai spalį Prienų rajono Pociūnų aerodrome sudužus per milijoną litų kainavusiam lėktuvui užgeso prie šturvalo sėdėjusio radijo stočių savininko Huberto Grušnio gyvybė.
Esą lėktuvo sparnas kliudė plieno lyną, kuriuo į orą keliami sklandytuvai.
Anksčiau, balandžio mėnesį, vienmotorio lėktuvo avarijoje Jurbarko rajone žuvo policijos pareigūnas, kurį pilotas mėgėjas mokė aviacinės praktikos. Manoma, kad lėktuvui pritrūko degalų.
Po mėnesio Prienų rajone ultralengvojo lėktuvėlio avarijoje žuvo garsus aviakonstruktorius Algirdas Kučinskas. Tąkart buvo kaltas orlaivio gedimas – skrydžio metu nulūžo sparnas.
Pilotai suklysta
Išklausyti mokymo kursą ir įgyti piloto licenciją yra sudėtinga, o žinios ir praktinis pasirengimas ne visada garantuoja laimingą skrydžio pabaigą.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas dienraščiui aiškino, kad suklysti gali net įgudę pilotai.
„Žmogus – būtybė, kuriai būdinga klysti. Avarijų nereikia sieti su patirties ar teorinių žinių stoka. Jos įvyksta, ir tiek”, – teigė A.Šumskas.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pilotų kaltės įvyksta 75-80 proc. orlaivių avarijų.
Tačiau Civilinės aviacijos administracijos atstovas užtikrino, kad pilotų mokymai vyksta pagal griežtą programą, kurią patvirtino Europos Sąjungos institucijos.
Per neseniai vykusį išorinį auditą, kai ES atstovai tikrino pilotų mėgėjų paruošimo sistemą, buvo nustatyta, kad Lietuva atitinka visus pilotų testavimo ir parengimo kriterijus.
„Pavyzdžiui, Šveicarija tokį patvirtinimą gavo vėliau už mus, o Didžioji Britanija tik dabar bando atitikti standartus”, – pasakojo A.Šumskas.
Pasiruošti privalo ir ultralengvųjų orlaivių, kurių svoris nesiekia 450 kilogramų, pilotai.
Žemėje irgi nesaugu
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas užtikrino, kad gyventojams nėra ko baimintis – esą pilotai mėgėjai jiems pavojaus nekelia.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad neprofesionalo pilotuojamas lėktuvas įsirėš į gyvenamąjį namą, specialistas sakė, kad tai – beveik neįmanoma.
„Be abejo, niekas negarantuoja, kad lėktuvas nenukris ant gyvenamųjų namų. Tačiau tokia pat tikimybė patekti į automobilio avariją gatvėje. Nuo nieko nesame apsaugoti”, – sakė A.Šumskas.
Virš mažesnių gyvenamųjų vietovių mėgėjų orlaiviai gali skristi tik tada, kai atstumas iki žemės ne mažesnis nei 300 metrų. Tokiu atveju, sustojus orlaivio varikliui, pilotas turėtų galimybę nusklęsti už vietovės ribų.
Kai orlaivis skrenda virš didesnių miestų, atstumas iki žemės priklauso nuo miesto dydžio.
Danguje virš Klaipėdos ultralengvieji lėktuvėliai turi laikytis 700 metrų distancijos iki žemės.
Į orą – be licencijos
Tačiau Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Kęstutis Jurkėnas atskleidė ir kitą tiesą – esą neretai skraido pilotavimo teisės neturintys žmonės.
„Klaipėdoje įvykusios tragedijos dalyviai taip pat neturėjo pilotų licencijų. Būna, kad žmonės ateina sąžiningai mokytis pilotuoti, o kiti, vos įsigiję lėktuvą, iškart puola į dangų. Bet juk nemokėdami vairuoti automobilio į gatvę nevažiuojame”, – piktinosi jis.
Licencijai gauti mėgėjas turi išklausyti 80 valandų teorinių pamokų ir atlikti 20 valandų praktiką. Tai galima padaryti tik įstojus į K.Jurkėno vadovaujamą federaciją, kuri vienija 180 oreivių.
K.Jurkėnas tikino, kad pasitaiko ir tokių privačių lėktuvėlių pilotų, kurie skraido nelegaliai, nes nėra užregistravę savo orlaivio.
„Vokietijoje, kur pilotų mėgėjų – per 12 tūkstančių, avarijų beveik nebūna, nes ten žmonės skundžia nelegalus, vadinamuosius partizanus. O pas mus skraido sau kaip tik nori. Kartais nukrenta”, – karčiai šmaikštavo federacijos vadovas.
Nori orlaivių ir jachtų
Civilinės aviacijos administracijos atstovas A.Šumskas pripažino, kad privačių lėktuvėlių kasmet daugėja, juos jau galima skaičiuoti šimtais.
„Tai – ne mada. Tiesiog žmonės turi daugiau finansinių galimybių įgyvendinti savo galbūt iš vaikystės likusią svajonę. Vieni perka orlaivius, kiti – jachtas, treti vyksta į safarį medžioti”, – mano jis.
K.Jurkėnas „Klaipėdai” sakė, kad daugėja piloto licencija ir nuosavu lėktuvu pasipuikuoti nevengiančių žmonių.
Tačiau, K.Jurkėno teigimu, ne visiems užtenka pinigų svajonei įgyvendinti.
Geras ultralengvasis lėktuvas kainuoja per 50 tūkst. eurų (170 tūkst. litų), seną užsienyje galima įsigyti už 5-15 tūkst. eurų (17-50 tūkst. litų).
Svajonei – paskola
Prieš savaitę žuvusio 31 metų klaipėdiečio verslininko Nerijaus Narvilo brolis Dainius patvirtino, kad dvi gyvybes nusinešusiam lėktuvui įsigyti buvo paimta banko paskola.
Katastrofoje sumaitotas orlaivis kainavo apie 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų).
„Bet tai buvo Nerijaus svajonė. Kitaip nebūtų pirkęs to lėktuvo”, – dienraščiui sakė ketveriais metais už žuvusįjį jaunesnis brolis.
Nė karto prie šturvalo nesėdėjęs vaikinas nesutiko su prielaida, kad po kraupios tragedijos jam visiems laikams dings noras išbandyti save piloto kėdėje.
„Kodėl gi ne? Gal kaip tik norėsiu tai patirti”, – teigė prieš kelias dienas brolio netekęs D.Narvilas.