Nuo liepos pradžios, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo tuberkuliozės užkrato, Kelmės rajone esančioje Pagryžuvio tuberkuliozės ligoninėje buvo numatyta pradėti priverstinį šia liga sergančių ir gydymo vengiančių ligonių gydymą. Tokių piktybiškų pacientų Lietuvoje, manoma, yra daugiau kaip keturi šimtai, o vien per praėjusius metus šalyje nustatyta 2400 naujų tuberkuliozės atvejų.
Apie naują gydymo įstaigą dar prieš kelis mėnesius skelbė visos žiniasklaidos priemonės. Tačiau beveik metus Sveikatos apsaugos ministerijoje brandintam projektui pasirengęs ligoninės kolektyvas nustėro, kai vietoje numatytų piktybiškų pacientų įstaigą prieš tris savaites pasiekė sveikatos apsaugos ministro raštas, kad Pagryžuvyje tokios ligoninės nebebus.
Nuo kitų metų pradžios ši netoli Tytuvėnų daugiau kaip penkis dešimtmečius veikusi gydymo įstaiga bus visai uždaryta, o per keturiasdešimt jos darbuotojų neteks darbo. Daugiau kaip du dešimtmečius čia dirbantis ligoninės vadovas Virgilijus Šimanskis nelepia apmaudo, nes pastaruoju metu ligoninė buvo remontuojama ir rengiama naujam etapui. Deja, šiuo metu sveikatos ministro nurodymu jau vyksta jos perdavimas Šiaulių tuberkuliozės ligoninei. Tačiau pastarajai nereikia už 60-ties kilometrų esančio skyriaus.
Šimanskiui nesuprantamas ministerijos argumentas, kad nėra lėšų ligoninės apsaugai organizuoti. Juk tam per metus reikia apie pusketvirto šimto tūkstančių litų – tiek kainuoja visuomenės apsauga nuo pavojingą ir lengvai pasigaunamą užkratą platinančių asocialių ligonių.
„Šiandien politikai turėtų suprasti, kad jie patys, jų žmonos ar vaikai gali bet kada užsikrėsti. Galbūt jie su tos aplinkos žmonėmis nebendrauja, bet jiems turėtų rūpėti ir visuomenės sveikata”, – sakė patyręs medikas.
Šiaulių apskrities vyriausiasis gydytojas Kazimieras Ščeponavičius taip pat nustebo dėl ministerijos vadovų nuomonės permainų: „Esu įsitikinęs, kad priverstinis gydymas labai reikalingas”.
Lietuva pagal susirgimą tuberkulioze net 6 kartus lenkia kitas Europos Sąjungos šalis.
Laima Peleckienė