Pagaliau, praėjus keleriems metams diskusijų, kad Klaipėdai reikia žuvų aukciono, beveik po trejų metų nuo UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono įkūrimo, po įvairių biurokratinių trukdžių, vakar įvyko iškilmingas žuvų aukciono atidarymas.
Aukcionas netrukus pradės darbą, o diskusijos, ar žvejai veš čia parduoti žuvį, dar netyla. Vakar keli žvejai netgi žadėjo surengti piketą prie aukciono, norėdami atkreipti valdžios dėmesį į savo problemas. Esą priekrantėje nebėra žuvų, nebereikės ir aukciono.
Tačiau ceremonija vyko iškilmingai ir taikiai. Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė žvejams, kuriems skirtas šis objektas, linkėjo santarvės. Pasak jos, objektas startavo sunkiai, bet paskui buvo pastatytas per 14 mėnesių.
Klaipėdoje, žvejų uostelyje, pastatytas 6,6 mln. Lt kainavęs žuvininkystės produktų aukcionas – pirmasis Baltijos valstybėse, vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje. Jo neturi nei latviai, nei estai, nei Kaliningrado srities rusai. Artimiausias aukcionas buvo Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad aukciono teikiamomis paslaugomis naudosis ir kaimynai.
Manoma, kad Klaipėdos žuvų aukcionu, atitinkančiu visus Europos Sąjungos reikalavimus, naudosis apie 80 proc. Lietuvos žvejų.
Vakar Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad jo asociacijos, vienijančios daugiausia žvejų, nariai veš žuvį perduoti į aukcioną. Nors yra manančiųjų, kad aukcionas yra nereikalingas, kad be reikalo jam švaistomos lėšos.
Trys ketvirtadaliai lėšų jam buvo skirta iš ES fondų, vienas – iš Lietuvos biudžeto. Žemės ūkio ministerija valdo 100 proc. UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono akcijų. Pasak K. Prunskienės, žvejams jis turėtų būti reikalingas, nes jie bet kuriuo paros metu galės pristatyti čia žuvį, kur ji bus tinkamai laikoma ir saugoma.
Po penkerių metų bus svarstomas žuvų aukciono savininko klausimas, galbūt valstybė jį perduos žvejams.
Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža sako, jog dabar reikia spręsti žuvų išteklių gausinimo klausimą, kad nebūtų tušti žvejų tinklai. Šiuo metu aštriai keliamas žvejybos kvotų klausimas.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius palinkėjo, kad žuvies aukcione būtų tiek, jog užtektų visai Lietuvai, ir kad išsisklaidytų visi mitai apie aukciono nereikalingumą.
„Yra pelkė, bus varlių, yra aukcionas, bus žuvų”, – juokavo Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.
Manoma, kad aukciono veikla turės didelę įtaką pirminio žuvų produktų pardavimo sistemos Klaipėdos uoste plėtrai. Aukcione vyks didmeninė prekyba Baltijos jūroje sugautomis žuvimis, bus teikiamos žuvų rūšiavimo, šaldymo, taros plovimo ir kitos paslaugos.
Aukcionas vyks nuo 7 iki 11 valandos ryto, jį aptarnaus apie 20 darbuotojų. Per dieną Klaipėdos žuvų aukcione tikimasi realizuoti nuo 25 iki 40 tonų ką tik sugautos žuvies. Ateityje aukcione parduodamą žuvį bus galima pirkti ir internetu.
900 kv. m plote įrengta 260 kv. m. žuvies pardavimo salė. Aukcioną projektavo Klaipėdos projektuotojai, o jį pastatė uostamiesčio įmonė AB „Klaipėdos hidrotechnika”.
Tikimasi, kad aukcionas sukoncentruos žuvininkystės produktų pasiūlą, optimizuos žuvų kainas, pagerins žvejų darbo sąlygas. Sukoncentravus pasiūlą, bus galima nustatyti objektyvią žuvų kainą, o tai padidins ir žvejų pajamas. Aukciono dėka tikimasi visiškai įgyvendinti sugautos ir parduodamos žuvies apskaitą. Čia parduodamų žuvų kainas diktuos ne perpardavinėtojai, o rinka.