Generalinė prokuratūra pakartotinai išnagrinėjo Valstybės saugumo departamento pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto išslaptintų Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo posėdžių stenogramų. Pareiškimas išnagrinėtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismui nutartimi panaikinus ankstesnį prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip nepakankamai motyvuotą.
Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodė procesinio dokumento (teismo nutarties) interpretacijų. Pažymėtina, jog teismas neįpareigojo Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminio tyrimo, o tik formaliai grąžino procesą į sprendimo priėmimo stadiją. Teisė organizuoti ikiteisminį tyrimą yra konstitucinė norma ir išimtinė prokuroro teisė (Konstitucijos 118 straipsnis). Šitai savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas: „prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant”.
Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Valstybės saugumo departamento pareiškimą atsisakyta, todėl, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme minima „įslaptinto informacijos rengėjo” sąvoka nėra pakankamai reglamentuota. Kai nėra aiškios įstatyminės nuostatos, neįmanoma objektyviai įvertinti, kuris iš galimų asmens elgesio variantų atitiks įstatymų leidėjo valią.
Generalinė prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, jog š. m. gegužės 4 dieną oficialiu raštu generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipėsi į Seimo pirmininką, prašydamas inicijuoti būtinus įstatymų pakeitimus. Generalinis prokuroras rašte pažymėjo, jog nenuoseklus ar nevienareikšmiškas įstatyminis reglamentavimas atskirais atvejais gali sudaryti prielaidas pavojingų nebaudžiamumo precedentų susiformavimui, kuomet galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys išvengia baudžiamosios atsakomybės vien dėl formalių teisės aktų trūkumų. Generalinis prokuroras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį ir į tai, kad netobulas su valstybės paslaptimis susijusių klausimų reglamentavimas gali sukelti pavojų šalies nacionaliniam saugumui bei Lietuvos kaip patikimos Europos Sąjungos bei NATO partnerės įvaizdžiui.