Infliacijai mažinti reikės kur kas daugiau pastangų

Vyriausybei, siekiančiai mažinti infliaciją, prireiks dar daugiau pastangų nei dabartinėje strategijoje siūlomos gan miglotos infliacijos malšinimo priemonės, pavyzdžiui, neformuoti nepagrįstų lūkesčių dėl spartaus mokesčių mažinimo arba įgyvendinti optimalų akcizų didinimo planą, teigiama „DnB Nord” banko analitikų parengtame komentare.

Analitikų teigimu, potencialių infliaciją malšinančių prekių nėra daug – drabužiai ir avalynė, kai kurie žemės ūkio produktai. Tuo tarpu infliaciją didinančių veiksnių yra daugiau.

Brangstanti darbo jėga sudaro palankias sąlygas vartotojų krepšelio brangimui. Be to, Lietuvos vartojimui panašėjant į subrendusių rinkų, kuriose ypač didelis svoris atitenka paslaugų sektoriui, struktūrą, vis labiau pasireiškia ir vadinamasis Balassa Samuelson efektas (kai uždaro sektoriaus prekės ir paslaugos brangsta sparčiau nei atviro užsienio konkurencijai sektoriaus). Per metus paslaugų kainos kilstelėjo 1,1 proc. punkto daugiau nei vartojimo prekės.

Didėjanti įtampa naftos perdirbimo rinkoje sąlygos tolesnį energetinių išteklių brangimą. Nuo liepos 1 d. 15 proc. brangstančias gamtines dujas šilumos tiekimo įmonėms gyventojai pajus jau šiemet – brangs centralizuotai tiekiama šiluma. O kadangi praėjęs žiemos sezonas buvo neregėtai šiltas, dėl bazės efekto kainų augimas dar skaudžiau atsilieps Lietuvos infliacijos rodikliams.

Tikėtina, kad dujų kainos ateityje nepaliaus augti – nuo šių metų pradžios kainas Lietuvai smarkiai padidinusi Rusijos kompanija „Gazprom” gali jas dar labiau didinti nuo 2008 metų.

Pasak „DnB Nord” analitikų, reikėtų nepamišti ir to, kad skirtingai nuo naftos kainų svyravimų, kurių poveikį pajunta visos Europos Sąjungos (ES) šalys, dujų brangimas nepalies Mastrichto kriterijų formuotojų. Tai dar nutolintų Lietuvą nuo infliacijos kriterijaus.

Kainos Lietuvoje pastaruoju metu auga daug sparčiau ne vidutiniškai ES šalyse ir net kitose naujosiose ES narėse. Gegužės mėnesį metinė infliacija sudarė 4,8 proc. – palyginti su pernykščiais rodikliais, jos augimo tempai įsibėgėjo 1,2 proc. punkto. Per metus tradiciškai labiausiai brango būsto ir kuro prekės (10,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholinių gėrimai (9,3 proc.) bei laisvalaikio (viešbučių, kavinių ir restoranų) paslaugos (8,1 proc.). Transporto grupės prekių ir paslaugų kainos, gerokai šoktelėjusios gegužės mėnesį, per metus padidėjo palyginti nedaug (1,8 proc.).

Rugsėjo mėnesį Vyriausybė turėtų svarstyti atnaujintą Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams bei euro įvedimo planą, tačiau, kaip rodo kaimynų patirtis – šių metų kovo mėnesį Latvijoje buvo priimtas antiinfliacinis planas, – didelė dalis priemonių, deja, buvo įvesta pavėluotai, rašoma „DnB Nord” banko komentare.

Analitikų teigimu, atskiros intervencijos nepasižymi efektyvumu ir ypač daug vilčių nekelia. Siekiant pažaboti infliaciją reikėtų siekti kompleksinių sprendimų bei aktyviai derinti rengiamą programą su svarbiausiai sprendimų formuotojais ES, ypač jei valstybė vis dar norėtų matyti euro įvedimą tarp savo prioritetinių tikslų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.