Kol valdžia kuria taisykles, elgetos teršia miestą

Yra uostamiestyje akis badančių ir miesto įvaizdžiui kenkiančių dalykų, kurie valdininkams gėdos nedaro ir rūpesčio nekelia jau ne vienerius metus.

Atėjus vasarai, remontų darkomą Klaipėdos centrą dar labiau žaloja lyg grybai po lietaus pridygę dvokiantys elgetos. Šiomis karštomis dienomis jie išsirikiavę ne tik ant kiekvieno labiau lankomo pastato kampo, bet ir trukdo eismui ant vienintelio medinio tilto, jungiančio abi Danės krantines senamiestyje.

Praėjusią savaitę Senamiesčio verslininkų sąjunga įteikė miesto valdžiai pasiūlymų pluoštą, kaip atgaivinti šią reprezentacinę Klaipėdos vietą. Vienas iš pasiūlymų – „asocialių asmenų pašalinimas iš senamiesčio bei jo prieigų”.

Panašu, kad šis, kone amžina bėda tapęs punktas apie atostogas svajojantiems valdininkams ir šiemet ne perdėm rūpi, nes per eilę metų „elgetų klausimas” keliauja iš kabineto į kabinetą. Dar nė viena Taryba nesiėmė jokių žingsnių šiai problemai spręsti. Niekaip nesutariama dėl esminio dalyko – o kam asocialūs pinigų prašinėtojai turėtų rūpėti – policijai ar miesto valdžiai?

„Vakarų ekspresas” nutarė tapti kelrode žvaigžde neapsisprendžiantiems valdininkams. Vakar susisiekėme su didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių atstovais ir sužinojome, kad kol mūsiškiai suka galvas dėl elementaraus dalyko, kiti didmiesčiai šia linkme dirba iš peties.

Tikrina kasdien

Vasarą Vilniaus centre kasdien galima sutikti kursuojantį autobusėlį, pilną socialinių darbuotojų, lydimų policijos patrulių. Kiekvieną dieną iš sostinės senamiesčio ir centrinių gatvių jie rankioja nuo alkoholio apsvaigusius apšepusius žmogystas.

„Jie vežami ten, kur tuo metu labiausiai derėtų – vieni į blaivyklą, kiti – į Nakvynės namus. Kasdien šių namų socialinė tarnyba vežasi pluoštą kortelių. Jose nurodyta, kur mieste galima nemokamai pavalgyti, nusiprausti, gauti vienkartinę pašalpą, pernakvoti. Žodžiu, pagal galimybes siūlome paslaugas. Ne visi jomis linkę naudotis, tačiau tai – jau kita problema”, – sakė Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro direktorė Solveiga Jankauskaitė.

Anot jos, sostinės savivaldybė dar prieš keletą metų susirūpino miesto įvaizdžiu. Tuomet elgetų buvo gerokai daugiau, nei dabar.

„Netgi tyrimą buvome atlikę, siekdami sužinoti elgetavimo priežastis. Dalis asmenų siūlomomis paslaugomis pasinaudojo ir naudojasi, o tų, kuriems elgetauti – gyvenimo būdas, iš centro vaikyti neturime teises. Jie kontroliuojami kiekvieną dieną, jeigu kimba prie žmonių, tuomet įsikiša policija. Kadangi nepaleidžiame iš akiračio, tai ir elgetauti centre neapsimoka”, – apie surastus problemos sprendimo būdus pasakojo S. Jankauskaitė.

Visame Vilniuje matomiausiose vietose iškabinti plakatai, raginantys nedalinti išmaldos, o apie miegančius gatvėse elgetas prašoma pranešti nurodytais telefonais.

Eina skaičiuoti

Jau penkerius metus iš eilės savo įvaizdžiu rūpinasi ir Kauno miesto savivaldybė.

Kaskart sezonui atėjus, miesto Socialinio departamento įpareigojimu jam pavaldžių skyrių specialistai eina į Laisvės alėją ir kitas centrines gatves registruoti elgetų.

Šis darbas kauniečiams padėjo nustatyti realią situaciją.

„Prieš penkmetį mūsų registre buvo 30 elgetaujančių miesto centre asmenų. Pusė iš jų turėjo namus, artimuosius ir netgi gaudavo pensijas. Pernai surašėme tik 12 tokių asmenų. Šiemet – dar mažiau. Vienus pristatome į namus, kitiems siūlome nemokamą maitinimą, nakvynę, vienkartines pašalpas, kurios siekia nuo 150 iki 500 litų”, – pasakojo Socialinio departamento vadovas Gediminas Jankus.

Anot jo, rūpinamasi net elgetų sveikata. Laikinojoje sostinėje veikia nemokamas sveikatos kabinetas, kuriame jiems siūloma pasitikrinti ar neserga tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis. Visos paslaugos finansuojamos iš miesto biudžeto.

G. Jankus teigė, kad šis „titaniškas” darbas pradėtas įgyvendinti pačių valdininkų iniciatyva, o ne todėl, kad sulaukta miestiečių ar turistų skundų.

„Patys juk vaikštome Laisvės alėja – matome, kas bado akis. Garbės tie žmonės miestui nedaro, tai ir nusprendėme jais pasirūpinti. Savo sėkmingą pavyzdį siūlome ir jums”, – kalbėjo G. Jankus.

Be taisyklių – nė iš vietos!

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė neigia, jog miesto valdžia šia linkme nieko nedaro. Anot jos, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai įpareigoti peržiūrėti, papildyti ir išskaidyti praėjusios kadencijos politikų taip ir nepatvirtintas viešosios tvarkos taisykles.

Jose turėtų būti įrašytas punktas, kad elgetaujantiems asmenims draudžiama tuo užsiimti reprezentacinėse miesto vietose.

Štai tuomet, aiškino N. Laužikienė, būtų tvirtas pagrindas spręsti problemą.

Tačiau yra didelis „bet” – gali būti, kad ir pakoreguotas taisykles miesto Taryba atidės arba joms nepritars.

„Aš juk nežinau, kokia naujų politikų pozicija šiuo klausimu. Štai praėjusi kadencija nusprendė, kad neetiška iš miesto gainioti tokius asmenis”, – kalbėjo valdininkė.

Paklausta, ar pastarosiomis dienomis vaikščiojo centru, ji atsakė pastebėjusi problemos paaštrėjimą. N. Laužikienė neneigia, kad girti, dvokiantys ir su šunimis po miestą gastroliuojantys benamiai duoda „triuškinantį” smūgį miesto įvaizdžiui.

Sureagavo po peticijos

Prieš gerus metus susivieniję Klaipėdos gidai įteikė peticiją miesto valdžiai dėl elgetų spiečiaus Teatro aikštėje.

Nekontroliuojami, todėl visai suįžūlėję, šie būriais puldavo prie užsienio turistus atgabenusių autobusų. Turistai gūžčiodavo pečiais, dalindavo išmaldą ir klausinėdavo gidų, ar iš tiesų lietuviai taip skurdžiai gyvena.

Į peticiją ir publikacijas spaudoje valdžia sureagavo. Į Teatro aikštę policijos patruliai užsukdavo dažnai, o elgetaujančiais vaikais pasirūpino Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir šią vasarą rengianti reidus jiems gaudyti.