Lietuvoje per metus, palyginus šių metų pirmąjį ketvirtį su atitinkamu 2006 metų laikotarpiu, būstų kainos šoktelėjo 33 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį palyginus su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, užfiksuotas kiek nuosaikesnis – 10,5 proc. – augimas.
Vilniuje per metus būsto kainos padidėjo 28 proc., o palyginus su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – tik 1,7 proc., rodo Valstybės įmonės Registrų centro paskelbtas būsto kainų indeksas.
Likusioje šalies dalyje butų kainos kyla sparčiau. Iš valstybės įmonės Registrų centro paskelbtų 2007 m. pirmojo ketvirčio būsto kainų indeksų matyti, jog šalies sostinėje sumažėjus butų kainų kilimui pastebimai padidėjo sandorių skaičius. Individualių gyvenamųjų namų rinka iš Vilniaus ir toliau migruoja į miesto pakraščius bei aplinkinius rajonus.
Likusios Lietuvos dalies (be Vilniaus miesto) būsto rinka pasižymi spartesniu kainų kilimu nei sostinė. Senesnės statybos būstai, kurių respublikoje nuperkama daugiausiai, didesnėje šalies dalyje brangsta gana stabiliai – maždaug 12 proc. per ketvirtį.
Registrų centras pirmą kartą parengė statistinio būsto vieneto ploto bei kainos pokyčių apžvalgą. Atsižvelgiant į jos duomenis, statistinio perkamo buto plotas Vilniuje nuolat mažėja, o likusioje Lietuvos dalyje – nežymiai auga.
Tuo pat metu statistinio perkamo individualaus namo plotas tiek sostinėje, tiek už jos ribų pastaruoju metu pastebimai didėja. Statistinio gyvenamojo namo kainos didesnėje šalies dalyje pirmąjį šių metų ketvirtį pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pasivijo ir aplenkė statistinio buto kainą. Iki šiol statistinis namas už statistinį butą brangesnis buvo tik Vilniaus mieste.
Didesnės Lietuvos dalies būsto rinka, skirtingai nei Vilniaus, pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė sezoninį pardavimų skaičiaus nuosmukį, būdingą kiekvienų metų pradžiai. Sandorių skaičiaus piką mūsų šalies (išskyrus Vilnių) būsto rinka patiria antrąjį arba paskutinįjį kiekvienų metų ketvirtį.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentė Dalia Bardauskienė teigia, kad šių metų antrąjį pusmetį kainų kilimas svyruos apie 5-10 proc.
Būsto kainų pokyčio indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro nuo 1998 m. surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Išskiriama informacija apie individualių gyvenamųjų namų (su žeme) bei butų vieno kvadratinio metro kainos pokyčius.
Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių duomenys. Lietuvos būsto kainos indeksai rengiami Lietuvos banko užsakymu. Šie duomenys taip pat nuolat teikiami Europos centriniam bankui.