Vyriausybė trečiadienio posėdyje nepritarė Seimo narių siūlymui, kad gyventojams už nuvertėjusius rublinius indėlius būtų išmokama iki 15 tūkst. litų. Iki šiol už juos kompensuota beveik 3,6 mlrd. litų. Šiemet atsiskaityti su visais rublinių indėlių turėtojas leido „Mažeikių naftos” akcijų paketo pardavimas Lenkijos koncernui „PKN Orlen”.
Už nuvertėjusius indėlius valstybė buvo įsipareigojusi iš viso grąžinti 3,623 mlrd. litų. Indėliai buvo atkuriami santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį, o atkurtų santaupų suma buvo ne didesnė kaip 6 tūkst. litų vienam gyventojui. Dar neatsiimta indėlių suma – 55,1 mln. litų.
Padidinti grąžintiną sumą, anot Ministrų kabineto, nėra galimybių. Tai nėra pačių santaupų grąžinimas, o tik kompensacija už nuvertėjusias dėl hiperinfliacijos gyventojų valstybiniuose bankuose ir valstybinėse draudimo įstaigose sukauptas lėšas.
Pagrindinis lėšų šaltinis santaupoms atkurti buvo privatizuotas valstybės turtas, o dabar tokių didelių privatizuotinų objektų, kaip buvęs „Lietuvos telekomas” ar „Mažeikių nafta”, nėra. Dabar biudžetas yra skirtas tenkinti visos visuomenės einamosioms reikmėms bei investicijoms į ateitį – švietimui, mokslui, socialinės paramos didinimui, gerinti infrastruktūrą ir taip pritraukti investicijų į šalies ūkį bei skatinti jo plėtrą.
Be to, valstybė privalo vykdyti ir kitus įsipareigojimus – kompensuoti gyventojams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, už piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, taip pat religinėms bendrijoms už išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Siūlymas padidinti atkuriamų santaupų dydį iki 15 tūkst. litų beveik dvigubai padidintų valstybės įsipareigojimus. Preliminariais vertinimais, tai sudarytų 2-3 mlrd. litų.
Vyriausybė taip pat mano, kad pratęsti paraiškų atkurti nuvertėjusius indėlius priėmimo terminą būtų netikslinga, nes būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Pirminis paraiškų padavimo terminas buvo iki 1997 m. gruodžio 31 d., tačiau jis buvo pratęstas iki 1998 m. kovo 1 dienos.