Pirmą kartą Lietuvoje kuriamas filmas apie animacijos pionierių Vladislavą Starevičių

Lietuvoje yra kuriamas meninės dokumentikos filmas apie „Europos Disnėjų”- Vladislavą Starevičių (1982 – 1965). Lietuviško kinematografo pradininkas V. Starevičius pasaulyje išgarsėjo kaip savitos tūrinės (lėlinės) animacijos pionierius ir stebukladaris, pralenkęs savo laikmetį. Jo animacijos kūrimo metodai iki šiol lieka paslaptimi net ir šiuolaikiniams pasaulinio masto animacijos profesionalams. Taip pat kaip ir paties kūrėjo asmenybė- kosmopolitiška, paslaptinga ir provokuojanti.
XX a. pradžioje Kaune gyvenęs, vėliau Rusijoje bei Prancūzijoje kūręs, lenkų kilmės lietuvis savo pirmuosius unikalius tūrinės animacijos eksperimentus pradėjo būtent Lietuvoje. Jo kūrybą kaip nacionalinę kultūros vertybę dažnai „savinasi” rusai, lenkai ar prancūzai. Lietuvoje jo vardas iki šiol mažai kam žinomas.
Starevičius savo filmuose kūrė magišką lėlių pasaulį, kuriame tarsi tikri aktoriai žvėrys, paukščiai, vabzdžiai ir kiti gyviai pasakoja žmonijos istorijas. Jie „vaidino” taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematografininkai Starevičių praminė kino Alchemiku.
Filmas „Vabzdžių dresuotojas” nebus tiesiog biografinė ar edukacinė dokumentika apie dar vieną iškilią asmenybę. Tai meninės dokumentikos filmas, kuriamas taikant kino kalbos principus. Filmo autoriai žaidžia turiniu, forma ir stilistika, kaip savo filmuose žaidė ir eksperimentavo pats V. Starevičius, siekdami apčiuopti, o gal net ir atskleisti paslaptis, kurias jis užkodavo savo darbuose. Tai gana didelis iššūkis, kalbant apie tokią asmenybę, kuri mėgo ne tik improvizuoti kūryboje, bet ir mistifikuoti savo asmeninę biografiją.
Filme, derinant vaidybinio, dokumentinio kino ir animacijos kūrimo metodus, su(at)kuriamas magiškas Starevičiaus pasaulis, kuriame realybė transformuojasi ir susilieja su Lėlės pasauliu, pasižyminčiu savomis taisyklėmis bei dėsniais. Šį magišką pasaulį filme įkūnija labirintas- painus kambarių ir koridorių voratinklis, sukurtas iš ypatingų dekoracijų, pasitelkus gausią profesionalių dailininkų komandą.
Filmo siužetinė linija- tai Vabalo-Lėlės, kuris yra pagrindinis filmo personažas, Meilės istorija. Vabalas keliauja po paslaptingą Starevičiaus kūrybos bei gyvenimo labirintą, ieškodamas savo prarastos Meilės- Karalienės Liūtės (lėlės iš Starevičiaus filmo „Lapinas Reinikis”). Vabalas turi pažinti ir „dekoduoti” kino meistrą Starevičių tam, kad surastų ir atgaivintų Liūtę. Beieškodamas ‘kodo’, jis sutinka įvairius žmones- kino ekspertus ir šiuolaikinius animatorius. Būtent šie ekspertai padės vabalui „atrasti” Starevičių, nušviesdami svarbiausius ir įdomiausius jo gyvenimo bei kūrybos aspektus. Kartu jie apžvelgs esmines ankstyvojo kinematografo bei XX a. politines-istorines Europos realijas.
Be kitų ekspertų filme pasirodys žymūs eksperimentinės animacijos kūrėjai, britai broliai dvyniai – Stephen ir Timothy Quay, animacijos istorijos ekspertas iš Norvegijos Gunnar Strom, lenkų meno ir kino kritikas Marcin Gizycki ir kiti.
Į nechronologiniu principu konstruojamą pasakojimą įkomponuojami autentiški laikmečio archyviniai kadrai, fotografijos, dokumentacija ir ištraukos iš paties V. Starevičiaus filmų, surinktų iš Rusijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Prancūzijos nacionalinių archyvų.
Filme bus užfiksuotas ir filmo autorių inicijuojamas memorialinės lentos V. Starevičiui atminti atidengimas Kaune, kuris vyks š. m. rugpjūčio 8 d. – per 125 – ąsias V. Starevičiaus gimimo metines. Simboliškai memorialine lenta vadinamas „LCD” ekranas bus integruotas į buvusio Kauno istorijos muziejaus pastato fasadą. Per jį bus rodomi paties Starevičiaus filmai bei „Vabzdžių dresuotojo” ištraukos.
Lietuvoje š.m. gegužės-birželio mėnesiais vykstantys filmavimai liepos mėnesį persikels į vieną žymiausių ir seniausių animacijos studijų SE-MA-FOR, įsikūrusią Lenkijoje, Lodzės mieste, kurioje specialiai filmui bus kuriama lėlinė animacija.
Filmas „Vabzdžių dresuotojas”- tai tarptautinis, beveik 7 metus vystytas projektas, kuriame be pagrindinės projekto iniciatorės ir prodiuserės UAB „Filmų era” dalyvauja koprodiuseriai iš Lenkijos (SE-MA-FOR) ir Vokietijos (GERBRUEDER BEETZ FILMPRODUCTION). Filmo kuria du lietuvių režisieriai – Linas Augutis ir Donatas Ulvydas, bendradarbiaudami su lenkų animacijos režisieriumi Marek Skrobecki. Filmo operatorius – Ramūnas Greičius, dailininkė – Jurga Gerdvilaitė, garso režisierius – Saulius Urbanavičius. Filmo prodiuserė – Rasa Miškinytė.
Projektas jau dabar sulaukė susidomėjimo iš potencialių transliuotojų ir kino festivalių organizatorių. Šiuo metu teises transliuoti filmą jau yra įsigijusios apie penkiolika skirtingų pasaulio šalių televizijų.