Staiga surusenusi viltis įteisinti žemaičių tautybę vakar ėmė gesti.
Trys telšiškiai, vadovaujami planetos stipriausios barzdos savininko Antano Kontrimo, buvo sulaukę oficialaus atsakymo dėl žemaičių tautybės įteisinimo.
Tačiau vakar į dienos pabaigą Teisingumo ministerija susigriebė tokią žinią neigti ir pavadino tai technine klaida
Beveik prieš tris mėnesius keli telšiškiai oficialiu raštu kreipėsi į Telšių rajono civilinės metrikacijos skyrių, kad dokumentuose jų tautybė būtų įvardinta žodžiu „žemaitis”, o ne „lietuvis”.
Atsakymo teko palaukti todėl, kad rajono valdininkai, nežinodami, ką atsakyti, pagalbos kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuriai metrikacijos skyriai yra pavaldūs.
Iš pradžių ministerija neatmetė galimybės A.Kontrimui keisti tautybę iš lietuvių į žemaičių. Dar nurodė, kad ši paslauga nėra nemokama. Žemaitis jau buvo spėjęs sumokėti 30 litų mokestį.
Vakar A.Kontrimas patikino, jog šiandien kreipsis į Telšių rajono metrikacijos skyrių, kad tautybė jo dokumentuose būtų perrašyta, nes jokio kito dokumento ar pranešimo nėra gavęs, išskyrus sutikimą.
Jei šis dokumentas būsiąs atšauktas, A.Kontrimas ketina kreiptis į teismą ir sieks įrodyti, kad jo tėvai, seneliai ir proseneliai buvę žemaičiai.
Išplatintame pranešime Teisingumo ministerija priminė, kad keisti tautybę leidžiama tik tuo atveju, jei vienas tėvų ar senolių yra kitos tautybės.
Vyras buvo besidžiaugiąs, kad dokumentuose atsiras tikroji jo tautybė „žemaitis”. Tai jis būtų pavadinęs istoriniu įvykiu. Tačiau „techninė klaida” džiaugsmą aptemdė.
A.Kontrimo ir bendraminčių pastangomis prie įvažiavimo į žemaičių sostinę Telšius yra įrengti stendai su žemaitiškais miesto pavadinimais – Telše.
Ilgametis Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Stasys Kasparavičius į klausimą, kodėl žemaičiams prireikė savo tautybės, atsakė paprastai: „Jeigu tauta turi savo žemę (teritoriją), turi savo istoriją ir savo kalbą – ji ir yra tauta. Žemaitija visa tai turi. Kas domisi, tai puikiai žino. Todėl laisvoje šalyje laisvas žmogus turi visišką teisę į tokią tautybę, kokios jis jaučiasi ir tiki esąs”.