Pilietybė su valstybės paslapties įdaru

Prezidentūra suka galvą, kaip nepažeisti įstatymo,

bet patenkinti visuomenės smalsumą

Prezidentūra gerokai atsargiau sprendžia Lietuvos pilietybės suteikimo užsieniečiams klausimus, baimindamasi skandalingos Jurijaus Borisovo istorijos pasikartojimo.

Tačiau susidurta su nauja problema. Ne visuomet įmanoma itin skaidriai išspręsti pilietybės suteikimo klausimą kuriam nors asmeniui, nes pasitaiko atvejų, kai informacija apie tokį būsimą Lietuvos pilietį turi būti slepiama.

Patenkino rekordiškai mažai prašymų

Šią savaitę įvyko Prezidento Valdo Adamkaus vadovaujamos Pilietybės reikalų komisijos posėdis, kuriame apsvarstyti užsieniečių prašymai išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę.

Tai buvo pirmasis per daugiau kaip metus trunkančią V.Adamkaus antrąją prezidentavimo kadenciją Pilietybės reikalų komisijos posėdis.

Jam buvo pateiktas 31 prašymas, tačiau Prezidentas sutiko patenkinti tik du. Anksčiau jų būdavo patenkinama gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pirmosios V.Adamkaus kadencijos einant Prezidento pareigas metu 2002 metų spalį iš 30 prašymų buvo patenkinti net 23, tų pačių metų liepą – iš 37 prašymų patenkinti 28. Iš viso per 1998-2003 metų kadenciją V.Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę daugiau kaip 250 asmenų.

Šįkart labai kuklus patenkintų prašymų skaičius siejamas su 2003-2004 metais praūžusiu rusų verslininko J.Borisovo pilietybės istorijos skandalu.

Prezidentūroje pripažįstama, kad dabar gerokai atsargiau vertinami prašymai išimties tvarka suteikti pilietybę, nes baiminamasi galimų naujų skandalų protrūkio. Be to, pernai buvo pakoreguotas Pilietybės įstatymas, kuriuo sugriežtinamas pilietybės suteikimas išimties tvarka.

Dabar informacija apie pilietybės prašantį asmenį kur kas kruopščiau tikrinama atitinkamose institucijose, tarp jų – Valstybės saugumo departamente, ieškoma labai svarių priežasčių, kurios leistų suteikti Lietuvos pilietybę. Esant menkiausioms abejonėms, rekomenduojama pilietybės nesuteikti. Į tokias rekomendacijas paprastai atsižvelgiama.

Tapo pagrindu apkaltai

2002-2003 metais per Prezidento rinkimų kampaniją J.Borisovas finansiškai padėjo liberaldemokratų lyderiui Rolandui Paksui. Tapęs Prezidentu, R.Paksas netrukus išimties tvarka suteikė J.Borisovui Lietuvos pilietybę.

2003 metų vėlyvą rudenį kilus vadinamajam prezidentiniam skandalui, Konstitucinis Teismas išnagrinėjo R.Pakso pasirašyto dekreto dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui konstitucingumą. Teismas pripažino, kad, suteikdamas pilietybę, Prezidentas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais interesais, todėl pažeidė Konstituciją ir įstatymus.

Pilietybės J.Borisovui suteikimas tapo vienu iš apkaltos R.Paksui pagrindų.

Apkalta baigėsi 2004 metų balandį R.Pakso nušalinimu nuo Prezidento pareigų.

J.Borisovas iki šiol bylinėjasi su Migracijos departamentu dėl teisės gyventi Lietuvoje, nors mūsų šalies pilietybės jis tikrai nebeatgaus.

Tuoj po J.Borisovo pilietybės skandalo ir Konstitucinio Teismo išvados prabilta apie tai, kad turėtų būti atidžiau tikrinami asmenys, prašantys pilietybės išimties tvarka, o Prezidentas, suteikdamas ją, turėtų prisiimti visą atsakomybę už tokį savo sprendimą. Priešingu atveju jam grėstų apkaltos procesas.

Vertėjavo misijose dalyvavusiems kariams

Tačiau susidurta su nauja problema. Tai – viešumo apie asmenis, kuriems suteikiama pilietybė, klausimas. Prezidentūra pastebi, kad nevisada turi galimybę paviešinti informaciją apie pilietybę gaunantį asmenį.

Šią savaitę įvykusiame Pilietybės reikalų komisijos posėdyje buvo pritarta siūlymui išimties tvarka suteikti pilietybę vienam pabėgėliui iš Afganistano.

Tačiau žinios apie šį asmenį buvo įslaptintos ir visuomenei nebuvo suteikta išsami informacija, už ką šis žmogus gauna Lietuvos pilietybę.

Oficialiai pranešta tik tiek, kad buvęs Afganistano pilietis Mohamedas Mirvaisas Anvaris jau kelerius metus turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, čia yra sukūręs šeimą. Pabrėžta, kad jis „turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei”. Tačiau, kokie jie, nepatikslinta.

Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė „Kauno dienai” rekomendavo kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją, kuri tarpininkavo M.M.Anvario prašymui suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas patvirtino, kad detali informacija apie šį asmenį išties yra įslaptinta, nes tarptautiniai teroristai esą jam grasina. „Net pavardė yra pakeista”, – „Kauno dienai” pripažino ministras.

Pareigūnas tik pasakė, kad M.M.Anvaris kaip vertėjas yra ne kartą labai padėjęs Lietuvos karių misijoms karštuose pasaulio taškuose ir tuo prisidėjęs prie Lietuvos tarptautinio prestižo stiprinimo.

Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikta ir dešimtmetį labdaringa veikla Lietuvoje užsiimančiai JAV pilietei Barbarai Klou (Barbara Clow).

Pagal Pilietybės įstatymą Prezidentas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti nusipelniusiems šaliai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės.

Jiems negalioja reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti norint gauti pilietybę įprasta tvarka. Pagal įprastą tvarką Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama asmeniui, kuris išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, nuolat gyvena Lietuvos teritorijoje pastaruosius dešimt metų, turi legalų pragyvenimo šaltinį šalyje ir išlaikė Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

Nuopelnai turi būti akivaizdūs

Prezidentūros pareigūnai, atsakingi už pilietybės suteikimą, pripažįsta, kad gana retai pasitaiko atvejų, kai nėra galimybių visuomenei suteikti kiek daugiau informacijos apie pilietybės prašančius asmenis.

Per pastaruosius kelerius metus buvo vos vienas kitas pilietybės prašęs užsienietis, kurio asmens byla buvo pažymėta kokia nors slaptumo žyme.

Konstitucinis Teismas byloje dėl J.Borisovo pilietybės nurodė, kad asmuo, prašantis suteikti pilietybę išimties tvarka, turi būti ypač nusipelnęs Lietuvos valstybei.

„Prie tokių nuopelnų priskirtina veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, kai akivaizdu, kad asmuo jau yra integravęsis į Lietuvos visuomenę”, – nurodė Teismas.

Pagal Konstituciją ir įstatymus, tik Prezidentas turi teisę spręsti, ar atitinkamo asmens nuopelnai Lietuvai yra pakankami, kad jam būtų suteikta pilietybė. Pasak Konstitucinio Teismo, neįmanoma įstatymais „nustatyti baigtinio nuopelnų sąrašo”.

Prezidentas kiekvienu atveju turi pats atsakingai spręsti dėl nuopelnų reikšmingumo. Tačiau, anot Teismo išvados, „asmens, prašančio suteikti pilietybę išimties tvarka, nuopelnai valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių”.

Prezidento atstovai pripažįsta, kad pastaroji nuostata turėtų reikšti kuo skaidresnį informacijos apie pilietybę gaunantį asmenį pateikimą.

„Tačiau, ką daryti, jeigu nuopelnai tikrai yra, jie akivaizdūs, bet dėl tam tikrų priežasčių duomenys privalo būti įslaptinti ir neįmanoma visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie tokį asmenį”, – „Kauno dienai” sakė Prezidentūros kanceliarijos vadovas Haroldas Šinkūnas.

Tikimasi, kad ateityje bus suteikiama bent jau apibendrinta informacija apie įslaptintą asmenį, prašantį pilietybės, jo nuopelnus Lietuvai.

Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.