„Klasco“ skatins grūdų eksportą per Klaipėdą

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) grūdų terminale lankęsi grūdus eksportuojančių įmonių vadovai bei žemės ūkio srities specialistai pripažino, jog šis terminalas yra vienas moderniausių tarp Rytų Europos uostų.

Vis dėlto grūdų terminalas visu pajėgumu dar nedirba, nors apskritai „Klasco“ gamybinės veiklos rezultatai šiemet grįžo į aukščiausias, 2000-aisiais pasiektas pozicijas.

Pasak koncerno „Achemos grupė“ prezidento Bronislovo Lubio, susitikimo su grūdų supirkėjais bei eksportuotojais tikslas buvo parodyti jiems grūdų saugojimo ir krovos terminale galimybes ir kartu paskatinti įvairių grūdinių kultūrų auginimą Lietuvoje. Tikimasi, jog suintensyvės ne tik kviečių bei rugių, bet ir Europos šalyse populiarių rapsų auginimas bei eksportas.

Našumas – 2 mln. tonų

2002-ųjų pabaigoje pradėjusio veikti „Klasco“ grūdų terminalo metinis našumas yra 2 mln. tonų. Visą kompleksą sudaro trys kupoliniai sandėliai, kurių kiekvieno talpa yra po 20 tūkst. tonų, taip pat modernus geležinkelio vagonų iškrovimo kompleksas ir automatizuotos pakrovimo į laivus linijos. Į sandėlius galima krauti 600 tonų per valandą greičiu, o į laivus – net 1200 t/val.

Prie ketvirtosios uosto krantinės esantis 14 metrų gylis leidžia pakrauti didžiausius Klaipėdos uoste „Panamax“ tipo laivus, kurių talpa yra iki 60 tūkst. tonų. Leistina laivo grimzlė yra iki 12,5 metro, tačiau uosto kapitonas gali duoti leidimą iškrauti laivus ir su kiek didesne grimzle.

2003 metais terminale perkrauta 471 tūkst. tonų, pernai – 221 tūkst., o pirmąjį šių metų pusmetį – 202 tūkst. tonų grūdų.

Nors susitikus su šalies grūdų eksportuotojais ir žemės ūkio srities atstovais tikimasi paskatinti grūdų eksportą per Klaipėdos uostą, tačiau čia laukiama ne tik lietuviškų grūdų.

Pasak B. Lubio, grūdų eksportas iš Lietuvos iš viso sudaro apie pusę milijono tonų, tačiau „Klasco“ grūdų terminalas orientuojasi ir į Kazachstano, Ukrainos grūdus. Vis dėlto paskutiniaisiais metais „Klasco“ tranzitinių grūdų beveik nėra.

Tikisi grūdų iš Rusijos

„Klasco“ komercijos direktoriaus pavaduotojo vystymui ir logistikai Igorio Šulžickio teigimu, Rusija, Kazachstanas ir Ukraina sparčiai didina kviečių eksportą.

2004-2005 metais Rusija išaugino apie 78 mln. tonų įvairių grūdų, o jų eksportas sudarė apie 8 mln. tonų. Prognozuojama, kad 2005/2006 metais šios šalies grūdų eksportas sudarys apie 12 mln. tonų. Rusija, Kazachstanas ir Ukraina turėtų kitąmet būti tarp didžiausių pasaulio grūdų eksportuotojų.

Pasak I. Šulžickio, „Klasco“ perkraunamų grūdų kiekis tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Kazachstano derliaus, taip pat ir nuo derliaus Europoje bei kai kuriose kitose šalyse. Įtakos turi ir susiformavusios grūdų kainos.

Beje, prognozuojama, kad dėl sausros pietuose sumažės Viduržemio, Pietų Amerikos bei kai kurių kitų šalių grūdų derlius, todėl tikimasi didesnio eksporto į šias šalis iš Rusijos, Ukrainos bei Kazachstano.

Vis dėlto grūdai iš šių šalių eksportuojami dažniausiai per Juodosios jūros Tuapsės ir Novorosijsko uostus. Pasak I. Šulžickio, jei Juodosios jūros uostai nebesugebės apdoroti viso grūdų srauto, tikėtina, kad rusiški grūdai bus gabenami per Baltijos jūros uostus, taip pat ir per „Klasco“.

Deja, Klaipėda čia dažnai pralaimi Talino Mugos bei Ventspilio uostams dėl didelių Rusijos geležinkelių kainų.

Ūkiai stambės

Dėl lietuviškų grūdų auginimo, o kartu ir dėl jų eksporto didinimo taip pat esama nesklandumų.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidento Valdo Trinkūno teigimu, šiemet tiek derlius, tiek grūdų kokybė nėra prasti, tačiau apskritai visas grūdinių kultūrų auginimo potencialas neišnaudojamas. Išauginti ir eksportuoti grūdų būtų galima dukart daugiau nei dabar. Vis dėlto, anot V. Trinkūno, reikėtų orientuotis į kokybę ir mažą savikainą, kad lietuviški grūdai taptų konkurencingi.

Lietuvoje grūdų derlius sudaro apie 3 mln. tonų kasmet, o apie 0,5 mln. tonų eksportuojama. Esama vilčių, kad ateityje grūdų eksportas galėtų išaugti iki 700 tūkstančių ar 1 mln. tonų per metus.

Pasėlių plotas, nustatytas ES, siekia apie 1 mln. hektarų. Plėsti pasėlių plotų negalima, tačiau, anot žemės ūkio specialistų, didinti derlių būtų galima gerinant sėklų kokybę ir taip prikuliant daugiau grūdų iš vieno hektaro. Šiuo metu grūdų derlingumas Lietuvoje siekia apie 3,3 tonas iš hektaro, o Vakarų Europoje šis skaičius yra beveik dukart didesnis, todėl grūdų savikaina ten mažesnė.

Užtikrinti grūdų kokybę sunku dėl susiklosčiusios padėties – Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, o tokie ūkininkai neturi galimybių įsirengti laboratorijų, kuriose ir būtų tikrinama grūdų kokybė.

Pasak LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Jono Jagmino, smulkiuose ūkiuose šiuo metu užauginama apie 75 proc. grūdų. Ateityje ūkių stambėjimas esąs neišvengiamas.

Anot žemės ūkio specialistų, aukšto techninio lygio „Klasco“ grūdų terminalas esąs svarbus vertinant Lietuvos grūdų rinką. Pernai ir šiemet didžioji dalis lietuviškų grūdų išgabenta būtent per Klaipėdos uostą, o per Latviją – tik nedidelė dalis, tačiau yra buvę metų, kai beveik visi grūdai iš šalies iškeliavo traukiniais.

Efektyvumas išaugo

Tikimasi, kad prasidedant javapjūtei suorganizuotas susitikimas paskatins grūdų eksportą per Klaipėdos uostą ir didžiausią jo bendrovę „Klasco“. Jos efektyvumas šiemet išaugo ketvirtadaliu.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Klasco“ gavo 59,2 mln. litų pajamų ir uždirbo 4,3 mln. litų pelno, nors pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovė patyrė 8,3 mln. litų nuostolių, jos pajamos dėl mažesnių krovos apimčių sudarė 48,5 mln. litų.

Šiemet pirmąjį pusmetį „Klasco“ apyvarta buvo 700 tūkst. tonų arba 19 proc. didesnė nei nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį – sausio-birželio mėnesiais šiemet iš laivų ir į juos krauta 4,28 mln. tonų krovinių.

Pasak „Klasco“ finansų direktoriaus Lino Liekio, toks ryškus bendrovės rezultatų svyravimas atspindi krovinių struktūros pokyčius. Planuotų finansinių rodiklių padėjo pasiekti efektyvi praėjusių metų liepą atidaryto birių trąšų terminalo veikla, ritmingas skystų trąšų ir grūdų eksportas.

L. Liekio teigimu, šiemet įmonės pelningumas pakilo iki 7 proc., visi gamybiniai padaliniai dirba pelningai. Į Trąšų terminalą šiemet per pusmetį atplaukė 120 laivų, o tai yra dukart daugiau nei pernai.

Iš viso per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į „Klasco“ atplaukė dešimtadaliu daugiau laivų nei pernai per tą patį laikotarpį – 1808.

Šešiuose bendrovės terminaluose be grūdinių kultūrų kraunamos ir skystos bei birios trąšos, masiniai kroviniai ir konteineriai, keltais plukdomi vagonai, ratinės transporto priemonės, aptarnaujami keleiviai.

Šiemet „Klasco“ pastatė etilenglikolio – žaliavos PET gamyklai – krovos liniją, kainavusią per 6 mln. litų. Tobulinami ir kiti terminalai.

Giedrė Norvilaitė

„Vakarų ekspresas“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.