Krušos ir perkūnijos palydėtą karščiausią šiemet savaitgalį greitosios medicinos pagalbos tarnybos sulaukė daugiau iškvietimų pas perkaitusius, infarktą ar insultą patyrusius, epilepsijos priepuolių išgąsdintus žmones bei alkoholio padauginusius poilsiautojus
Didelė nelaimė įvyko Jonavos rajone, kai nuotykių parke „Lokės pėda” nuo žaibo iškrovos nukentėjo aštuoni pramogavę nepilnamečiai ir parko instruktorius. Dėl į trasos lynus persimetusios elektros iškrovos jie kelioms akimirkoms neteko sąmonės, buvo nuvežti į Jonavos ligoninę ir Kauno klinikas. Pavojus iškylautojų gyvybei nebegresia.
Darbo netrūko
Kai kuriems maudynių mėgėjams poilsis baigėsi tragiškai: praėjusį savaitgalį Lietuvoje prigėrė net 9 žmonės. Į Palangą suplūdus minioms poilsiautojų, į medikus dažniausiai kreipėsi ne saulės išvargintieji, o nukentėjusieji per muštynes.
Pasak Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) stacionaro skyriaus vedėjos Laimutės Ežerinskienės, daugiausia buvo sumušimų, patempimų, išnirimų, lūžių, pasitaikė viena rimta galvos trauma. Dauguma nukentėjusiųjų – jaunesni žmonės.
Palangos „greitoji” šeštadienį vyko į 32 iškvietimus; 36 žmonės kreipėsi į Palangos PASPC priėmimo kambarį. Sekmadienį tokių atitinkamai buvo 15 ir 21. Vis dėlto L.Ežerinskienė teigė, kad šis savaitgalis palangiškiams nebuvo ypatingas. „Pasitaiko, kad į priėmimo kambarį per dieną kreipiasi net 70 žmonių”, – sakė ji.
Sostinėje iškvietimų itin padaugėjo sekmadienį, kai namo pradėjo grįžti gamtoje pramogavę poilsiautojai. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės pavaduotojos medicinai Vandos Pumputienės duomenimis, penktadienį buvo 308 iškvietimai, 51 jų – pas vaikus, šeštadienį – 375 iškvietimai, 79 – pas vaikus, sekmadienį – 396 iškvietimai, pas vaikus – 68.
Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės ūmių apsinuodijimų skyrius sulaukė dviejų gyvačių įgeltų pacientų, apie 15 apsinuodijusių alkoholiu žmonių, gydomas kolapsą patyręs sodininkas. „Darbo turėjome daugiau nei įprastai. Po savaitgalio pacientų antplūdžio skyriuje beveik neliko laisvų vietų”, – sakė jo vedėjas Raimundas Purvaneckas.
Alkoholis, karštis ir gyvatės
„Net sergantieji rimtomis širdies-kraujagyslių ligomis, širdies operacijas patyrę žmonės nesisaugo, esant karščiams pavojingai padaugina alkoholio”, – sakė R.Purvaneckas. Apsinuodiję alkoholiu pacientai neretai pagalbos sulaukia ne iš karto, – prireikia laiko, kol juos kas nors suranda „prigulusius” gamtoje.
Tvyrant karščiams pavojingesnis ne tik alkoholis, bet ir piktesnės gyvatės. Savaitgalį į ligoninės ūmių apsinuodijimų skyrių buvo atgabentas Molėtų rajone esančioje sodyboje ūkio darbus dirbęs žmogus. Po pamatais tūnojusi gyvatė vyrui įgėlė į plaštaką. Iš Molėtų ligoninės į Vilnių persiųsto žmogaus būklė sunki, plaštaka labai ištinusi, tačiau pavojus gyvybei negresia. Netoli Vilniaus gyvenančiam žmogui gyvatė įkirto į koją, – suteikus pagalbą jis išleistas namo. Šį pusmetį skyriuje jau gydėsi 3 gyvačių įgelti pacientai. Vienas jų – studentas. Vaikinas gyvatę gaudė dėl įdomumo, mat pamanė, kad tai – žaltys.
R.Purvaneckas džiaugėsi, kad skyrius nuo pernai yra visiškai apsirūpinęs pagalbos gyvačių įgeltiems žmonėms priemonėmis, turi serumo nuo angies įkandimo.
Miestiečiai „silpnesni”
Praėjusį savaitgalį į ligoninę pateko ir vienas kolapso ištiktas sodininkas. Staigiai sumažėjus spaudimui žmogus susmuko be sąmonės. „Tokiu karštu oru galvos apdangalai nuo perkaitimo negelbės. Juos reikėtų bent sušlapinti. Žmonėms reikėtų nepatingėti atsikelti anksčiau, darbus nudirbti rytą ir vakare”, – sako R.Purvaneckas.
Jis pabrėžė, kad dėl perkaitimo dažniau nukenčia ne laukuose dirbantys kaimiečiai, o į paežeres, sodus bei sodybas plūstantys
miestų gyventojai. „Per tokius kaip praėjusį savaitgalį karščius verčiau likti namie, paskaityti knygą, pažiūrėti televizorių, išgerti arbatos”, – patarė medikas.
Vengti fizinio darbo
Dėl perkaitimo sostinėje savaitgalį „greitoji” kviesta 4 kartus, tris jų – pas 2, 3 ir 10 metų vaikus, taip pat – pas neblaivią 65 metų moterį. Anot medikų, perkaitimas skiriasi nuo saulės smūgio: žmogus jaučia silpnumą, suglemba, svaigsta galva, parausta veidas, labai prakaituojama, gali sutrikti pusiausvyra, orientacija. Sunkiu atveju žmogus pasidaro labai agresyvus, gali pasireikšti delyrinis sindromas.
Karšti orai itin pavojingi padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantiems žmonėms, didesnė infarkto bei insulto rizika. Anot V.Pumputienės, karščiai lemia ir tai, kad dėl padidėjusio kraujospūdžio padažnėja kraujavimų iš nosies. Įkaitęs oras lėmė, kad šį savaitgalį Vilniuje padaugėjo kvietimų dėl epilepsijos. Taip pat pasitaikė nemažai virusinių kvėpavimo takų infekcijų, lydimų aukštos temperatūros. Jos ištinka dėl to, kad saulėje perkaitę žmonės, ypač vaikai, suplukę puola gaivintis šaltais gėrimais.
Ilgai pabuvus saulėje gali sutrikti reakcija, todėl nenuostabu, kad padaugėja traumų, neretai nukenčia dviratininkai, motociklininkai. Iškvietimų dėl šios priežasties savaitgalį Vilniaus medikai sulaukė taip pat daugiau.
„Karštymečiu reikėtų vengti sunkaus fizinio darbo, – sunkiai dirbdami sukuriame papildomą šiltnamio efektą. Be to, nevertėtų labai prikimšti skrandžio. Imkime pavyzdį iš gamtos. Štai šunys karštą dieną tik laka. Tokiu oru kaip praėjusį savaitgalį reikėtų valgyti lengvą maistą, daugiau vaisių, daržovių”, – patarė V.Pumputienė.