Birželio pradžioje Lietuvos futbolo rinktinė Kaune žais 2008 metų Europos čempionato atrankos rungtynes su Gruzijos ir Italijos komandomis.
Ruoštis šiems susitikimams iš visų kraštų jau sugrįžo šalies rinktinės kandidatai, kuriuos pakvietė vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas. Į trenerio akiratį pateko ir Škotijos Edinburgo „Hearts” klube rungtyniaujantis 22 metų klaipėdietis Kęstutis Ivaškevičius. Vakar jis iš Klaipėdos išvyko į Vilnių, kur rinktinė pradeda treniruočių stovyklą. Prieš išvykstant jį pakalbinome.
Ar seniai sugrįžai į gimtąją Klaipėdą?
Prieš savaitę, tik pasibaigus Škotijos čempionatui. Gera sugrįžti į namus ir kai toks puikus oras.
Tavo klubui „Hearts” Škotijos pirmenybėse nepasisekė – užėmė tik ketvirtą vietą. Kokias įžvelgi priežastis, dėl kurių neiškovojote medalių?
Ne man jų ieškoti. Čempionato pabaigoje lyg ir žaidėme neblogai, tačiau daug taškų išbarstėme sezono viduryje. Tad kelių taškelių ir pritrūko iki prizinės vietos.
Tačiau tau pavyko įsitvirtinti pagrindinėje „Hearts” klubo sudėtyje ir įmušti gražų įvartį į Škotijos čempiono Glazgo „Celtic” klubo vartus.
Pirmąkart į „Hearts” iš „FBK Kaunas” buvau komandiruotas pernai. Tačiau kojos trauma neleido įsitvirtinti naujame klube. Šiemet antrasis bandymas buvo sėkmingas. Škotijos čempionate sužaidžiau 9 rungtynes ir įmušiau vieną įvartį. Svarbiausia, kad gavau daug žaisti. Aišku, smagu įmušti įvartį į „Celtic” vartus. Tačiau dar smagesnė buvo mūsų nuotaika, nes pajėgų varžovą nugalėjome rezultatu 3:1.
Kaip įsikūrei Edinburge?
Tikrai niekuo skųstis negaliu. Nuomoju trijų kambarių butą, klubas skyrė automobilį. Išlaidas, kurios yra numatytos sutartyje, apmoka klubas. Nuo mano gyvenamosios vietos iki stadiono eiti tereikia apie penkias minutes, o iki miesto centro – penkiolika. Puikios treniruočių sąlygos. Ko galima norėti daugiau.
Kalbama, kad „Hearts” klube yra kelios žaidėjų grupuotės, nenorinčios tarpusavyje bendrauti. Kaip sekasi jūsų dešimties žaidėjų iš Lietuvos „kolonijai”?
Jokių nebendraujančių grupuočių tikrai nėra. Paprasčiausiai su vienu žaidėju susidraugauji artimiau, su kitu – ne. Nemaža dalis „Hearts” klubo lietuvių turi problemų dėl kalbos. Todėl yra natūralu, kad mes tarpusavyje daugiau lietuviškai „pabazarinam”.
Kiek truks tavo atostogos ir ko lauki po jų?
Aš, kaip ir kiti klubo žaidėjai, atostogausiu iki birželio 24 dienos. Kas bus po Joninių, negaliu prognozuoti. Nė vienas iš „Hearts” žaidėjų nėra garantuotas, ar liks klube, ar ne. Viskas priklausys nuo klubo savininko strateginių planų. Kokį jis norės „Hearts” matyti kitą sezoną, kokiais žaidėjais norės pasipildyti ir t. t.
Tačiau tavo atostogas nutraukė kvietimas žaisti Lietuvos rinktinėje.
Man tai maloni žinia. Juolab kad dar nė karto neteko atstovauti pagrindinei šalies rinktinei jokiose varžybose. Pernai su rinktine vykau draugiškų rungtynių į Kuveitą, šiemet – į Prancūziją. Tačiau nei su Kuveito komanda, nei su Maliu į aikštę išbėgti neteko. Dabar esu pakviestas ruoštis oficialioms varžyboms. Gauti kvietimą man yra didžiulė garbė. Todėl mano galvoje visos mintys dabar sukasi tik apie Lietuvos rinktinę.
Kaip manai, ar išleis rinktinės treneriai tave į aikštę per rungtynes su gruzinais ir italais?
Treneriai kuria planus ir pasirenka žaidėjus, kurie juos turi aikštėje įgyvendinti. Manau, kad daug kas priklausys nuo to, kokios sportinės formos kandidatai atvyks į pasiruošimo stovyklą. Aš esu pasirengęs debiutuoti rinktinėje.
Ir padėti iškovoti taškus…
Su italais bus sunku, o prieš Gruzijos rinktinę reikia laimėti.