Melioracijos reikmėms šiemet skirta tik 64 proc. visų reikalingų lėšų

Šiais metais melioracijai skirta 70,3 mln. litų, arba tik 64 proc. lėšų, numatytų pagal 2006-2008 metų programą.

Metinis melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 120 mln. litų, tuo tarpu rekonstrukcijos darbai beveik neatliekami. Visų šalyje esančių melioracijos statinių normaliai būklei palaikyti ir eksploatacijai užtikrinti kasmet reikia 110 mln. litų, o valstybei nuosavybės teise priklausantiems – 100 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų melioracijos finansavimas sumažėjo 3,3 karto.

Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Kazio Sivickio, trūkstant lėšų finansuojamas tik valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių remontas ir rekonstravimas, sausinimo sistemų siurblinių eksploatavimas ir šių sistemų melioracijos bei hidrotechnikos statinių remontas.

Inventorizacijos, atliktos 1987 metais, duomenimis, blogos būklės melioruotų plotų buvo apie 270 tūkst. hektarų. 2005 metų sausio 1 dienos apskaitos duomenimis, tokių žemių plotai jau sudarė daugiau kaip 600 tūkst. hektarų.

Daugiausia blogos būklės nusausintų žemių (15-24 proc.) yra Kazlų Rūdos, Kėdainių, Mažeikių, Pagėgių, Plungės, Utenos rajonuose ir savivaldybėse.

Visi smulkesni melioracijos statiniai yra privatūs. Atsižvelgdama į žemės savininkų pajamas valstybė nuo 2006 metų pradėjo teikti paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statiniams ir drenažo sistemoms remontuoti iš nacionalinio biudžeto. Paramos dydis – 85 proc. visų pagal projektą atliktų darbų sumos. Tokiai paramai šių metų biudžete numatyta 5 mln. litų.

Melioracijos sistemoms tvarkyti naudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. 2004-2006 metais kaimo gyvenviečių bendro naudojimo sausinimo sistemų bei hidrotechnikos statinių būklei gerinti patvirtinti 36 projektai ir numatyta skirti 50,95 mln. litų. Tačiau ši suma netenkina savivaldybių ir kaimo bendruomenių poreikių žemės ūkio vandentvarkai.

Dabartiniu metu kuriama žemės išteklių informacinė sistema, kurioje bus tikslūs duomenys apie melioracijos statinius pagal savivaldybes, kadastrines vietoves, žemės savininkų sklypus. Taip pat duomenų bazė padės tiksliau identifikuoti ES finansinės paramos gavėjus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.