Lietuvos verslininkai prekiaudami rizikuoja savo sąskaita

Daugiau kaip pusė Lietuvos įmonių teigia, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo užsakovo neatsiskaitymų rizikos yra reikalauti išankstinio atsiskaitymo už patiektas prekes, tačiau absoliuti dauguma verslininkų yra priversti taikyti atidėto mokėjimo terminus ir prekiauti „atvira sąskaita“.

Net keturios iš dešimties šalies įmonių prisipažįsta visai nesisaugančios nuo prekybos partnerių neatsiskaitymo rizikos, atskleidė kreditų draudimo įmonės „Coface Baltics“ užsakymu atliktas tyrimas.

„Tiekėjams patogiausias atsiskaitymo būdas yra išankstinis apmokėjimas, tuomet prekybos rizikos nebelieka, tačiau, siekdami išsilaikyti konkurencinėje kovoje, dauguma tiekėjų yra priversti taikyti atidėtą mokėjimą savo pirkėjams. Lietuvos ir pasaulinė prekybos praktika rodo, jog daugeliu atvejų pirkėjai reikalauja geresnių atsiskaitymo sąlygų ir siekia pasinaudoti tiekėjo kreditavimu taikant atidėto mokėjimo terminus. Taip yra todėl, kad didžioji dalis įmonių neturi apyvartinių lėšų už prekes ar paslaugas atsiskaityti iš anksto, tačiau net ir generuojančios pakankamą apyvartą įmonės derasi su tiekėjais dėl ilgesnio atidėto mokėjimo termino ir primygtinai siekia pasinaudoti savotiška skolinimosi forma – kreditavimu prekėmis“, – aiškino „Coface Baltics“ direktorė Aurelija Mažintienė.

Tyrimo duomenimis, drąsiausiai prekiauja Lietuvos įmonės, realizuojančios prekes šalies viduje: net 91 proc. tokių įmonių prekes užsakovams tiekia „atvira sąskaita“. Trys ketvirtadaliai Europos Sąjungos (ES) šalyse prekes ar paslaugas realizuojančių Lietuvos įmonių užsakovams taiko atidėto mokėjimo terminus. Tuo tarpu įmonės, prekes gabenančios į NVS valstybes, verslo riziką vertina atsargiau ir dažniausiai užsakovų prašo išankstinio apmokėjimo – taip elgiasi net 74 proc. Lietuvos eksportuotojų.

„Galima išskirti skirtingas verslininkų grupes. Turintieji ilgalaikius, stambius prekybos partnerius stabilios ekonomikos šalyse yra linkę jais pasitikėti ir savo prekes ar paslaugas tiekia „atvira sąskaita“. Kita grupė verslininkų, daugiau orientuoti į vidutinįjį ir smulkųjį verslą, ieško būdų ir finansinių instrumentų, minimizuojančių prekybos rizikos apsaugą. Atsakingiausiai prekybos riziką vertina trečia Lietuvos gamintojų ar prekybininkų grupė, kurie plečia prekybos apimtis mažai pažįstamose rinkose ir siekia užmegzti santykius su naujais užsakovais. Pastaruoju metu tokia elgsena būdinga į Ukrainos ir kitas NVS rinkas žengiančioms mūsų šalies tekstilės įmonėms, arba į Skandinavijos šalis ar Didžiąją Britaniją gamybinius pajėgumus nukreipusiems Lietuvos baldų gamintojams“, – pasakojo A. Mažintienė.

Tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. šalies įmonių visai nesisaugo nuo prekybos partnerių neatsiskaitymo rizikos. Ši finansiškai pažeidžiama įmonių dalis yra priklausoma nuo turimų skolų ir nerimauja dėl savo įmonės ateities.

„Palyginti su ankstesniais tyrimais, beveik pusantro karto daugiau verslininkų mano, kad efektyviausias būdas mažinti neatsiskaitymų riziką yra apdrausti savo debitorinius įsiskolinimus kreditų draudimo įmonėje. Naujausias tyrimas rodo, kad daugiau kaip 15 proc. Lietuvos įmonių apdraudžia prekinius kreditus draudimo įmonėje ir tokiu būdu apsaugo verslą nuo prekybos partnerių neatsiskaitymo rizikos. Palyginti su rizikos vertintojo pareigybe įmonės viduje, šiuo atveju kreditų draudimo įmonės paslauga atneša trejopą naudą: kreditų draudimo įmonė įvertina produkcijos užsakovo kreditingumą ir patikimumą, suteikia draudiminę apsaugą ir padeda išsiieškoti uždelstas skolas.“, – sakė vadovė.

Papildomi privalumai, verslininkų teigimu, – kreditų draudimo įmonė ne tik apdraudžia įmonės verslo riziką, bet ir sudaro galimybę efektyviau tvarkyti pinigų srautus, administruoti riziką bei gauti bankų kreditavimą.

„Vis dar didelė dalis verslininkų, nesusitarę su partneriu dėl išankstinio apmokėjimo, nutaria rizikuoti savo sąskaita. Tikisi, kad užsakovas atsiskaitys, o negavę pinigų ketina prisiteisti per teismą. Toks atsiskaitymo būdo pasirinkimas ypač būdingas prekiaujant Rytų Europos šalyse, kur verslininkai linkę sau prisiimti atsakomybę dėl galimų verslo problemų ir tikėtis didesnio pelno“, – kalbėjo A. Mažintienė.

Šalies įmonių prekybos praktika rodo, kad vidutiniškai 2 iš 10 įmonių susiduria su piktybinio neatsiskaitymo ar užsakovo bankroto atvejais. Vien šalies vidaus rinkoje prisiminkime „Ekrano“, „Kraitenės“, „Vinuko“ bankroto atvejus, su nuostoliais palikusius daug tiekėjų.

„Įmonės turėtų nuolat tikrinti verslo partnerių patikimumą, kreditingumo pajėgumą ir kitą finansinę bei nefinansinę informaciją apie partnerius. Tuo tarpu dauguma verslininkų aiškina, kad verslo partnerius pažįsta seniai ir jais pasitiki, tačiau pasaulio mastu didėjantis įmonių bankrotų skaičius rodo, kad, vien pasitikint sena pažintimi, rizikuoti savo verslu negalima“, – tvirtino A. Mažintienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.