Prasidėjo pamokos pinhole entuziastams

Kai vieni perka tūkstančius kainuojančius skaitmeninius fotoaparatus, kiti fotografuoja arbatos dėžutėmis… Projektas, buriantis pinhole technikos gerbėjus, uostamiestyje jau prasidėjo. Šis būdas fiksuoti vaizdą žinomas dar nuo Aristotelio laikų.

Tiesa, norint fotografuoti pro „adatos skylutę” reikia turėti šiek tiek kantrybės. Būtent jos ir trūksta nuolatinio skubėjimo persmelktame pasaulyje. Skubėjimas šiuolaikiniam žmogui yra tapęs artimiausiu bičiuliu, nepastebimu ir nuolat prigludusiu. Būtent jis neleidžia pamatyti, kaip mirga šešėliai ir kaip savo gyvenimą nugyvena diena.

Pirmasis pinhole entuziastų susitikimas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) vyko praėjusią savaitę. Susirinkusiuosius pasveikino ir į pirmą pamoką pakvietė fotomenininkas Gintautas Trimakas. Tiems, kas nežino, jis, pasakojo, kokį kelią iki šių dienų atėjo pinhole technika, ką galima panaudoti kaip fotoaparatą. Anot meistro, išradingiausieji fotografuoti priverčia net duobes.

Teoriją keitė praktika, G.Trimakas aiškino, kaip reikia dirbti pinhole technika. Per pertraukėlę pavyko pakalbėti su pasaulyje paplitusios ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančios fotografijos raiškos priemonės entuziastu ir mokytoju.

– Kada pats pirmą kartą susidomėjote šia technika?

– Prieš 20 metų padariau pirmąją skylę… – šyptelėjo G.Trimakas. – Tuo metu kitkuo užsiėmęs buvau, ir ta išraiškos priemonė „gulėjo” nenaudojama. O dabar tai susiję su mano studentų mokymo programa. Tad tenka pirmaprades technikas aiškinti, rodyti. Ir pats nemažai dirbu su pinhole.

­– Apie pinhole kalbate labai užsidegęs. Kokie esminiai šio išraiškos būdo bruožai?

– Paprastumas. Nuogas, neiškraipytas vaizdas, tikrovė. Jokių trikdžių – šviesa įeina per skylutę ir suprojektuoja gryną vaizdą. Be to, jis ne tik atviras – per tam tikrą laiką šviesos slinktis dokumentuojama. Pavyzdžiui, viename sluoksnyje susideda valanda. Mūsų akis nėra įpratusi matyti šviesos slinktį, o juostelė ar popierius tai užfiksuoja. Ir vaizdas yra visai kitoks. Visiškai kitoks: monumentalus, ramus.

Mūsų skubėjimo metais pasimetėme tarp komunikacijų gausos ir nebeidentifikuojame to, kas mus supa. Šia priemone galima ramiai sustabdyti vaizdą ir pamatyti, kas aplink mus vyksta.

­– Sakėte, kad maniakiškai stebite daiktus, į kuriuos galima įdėti juostelę. Kas Jums tame labiausiai patinka?

– Labiausiai arbatos ir sausainių dėžutės. O šiaip naudojami visokie vamzdžiai, dėžės, lagaminai. Kaip fotoaparatas gali būti panaudotas net kambarys.

– Ar nenuvertėja skaitmeninė fotografija prieš pinhole istoriją, privalumus?

– Jokiu būdu. Skaitmeninė fotografija – labai geras išradimas. Su ta gyvenimo tėkme, tempais kartais reikia greitų rezultatų. Tik, kaip sakiau, matau kai kuriuos minusus – žmonės nespėja įsisąmoninti, ką nufotografuoja, o jau ištrina. Jis mano, kad blogą kadrą ištrynė, o geriausią paliko. O kai kada reikia laiko, kad pagalvotum. Juostelė visada suteikia to laiko.

Vilniaus dailės akademijos mokymo meistro G.Trimako globojamas KKKC projektas, skirtas pinhole fotografijai, tęsis iki spalio. Rudenį bus pristatyta jo dalyvių paroda ir išleistas sukurtų darbų katalogas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.