Jau gegužės mėnuo skaičiuoja paskutines dienas, vasaros metas veržiasi į savo valdas.
Tuos pasikeitimus gamtoje atidžiai stebi žvejai mėgėjai ir planuoja savo veiklą kiekvienu konkrečiu atveju. Jie naudojasi gamtos dovanėlėmis, naudojasi ne tik palankaus oro suteiktomis galimybėmis praleisti laiką su meškere prie upės, tvenkinio, mariose, jūroje. Tų gamtos mylėtojų prie vandens telkinių gali pamatyti ir lietingomis, ir „nežuvingo” vėjo dienomis. Kalendorinis laikas juos vilioja į gamtą ieškoti savo laimikių.
Praėjusio savaitgalio ketvirtadienį, kai oras buvo puikus, jau daugiau matėsi valtelių mariose. Nuolatiniai jų lankytojai bandė sėkmę tose vietose, kur jie metai iš metų nebūdavo nuvilti. Bet šios gegužės orai būna permainingi: atplaukę į marias, žvejai mėgėjai, „radę” ir saulę, ir palankų vėją, ir normalią srovę, nepatiria didelės euforijos viliodami žuveles.
Valtys migravo, degino kurą, keitė sliekus ant kabliuko, o kibimo rimto nebuvo. Reikėjo tenkintis kukliu laimikiu. Tiesa, pavyko ištraukti du solidžius „kuprius”, kurie griebė užkibusius pūgžlius. Žodžiu, į namus grįžo netušti.
Kitaip buvo, pavyzdžiui, sekmadienį. Žvejus mėgėjus marios sutiko su savo kaprizais. Saulėta, šilta, pietvakarių vėjas, bet srovė silpnai juda į jūrą. „Specai” žino, kad tokiomis sąlygomis apie kibimą ir galvoti nereikia. Vienintelė viltis: gal srovė ims ir sustiprės arba trumpai visai sustojusi, pakeis kryptį (šiuo atveju vanduo tekėtų iš jūros). Tą sekmadienį ištiko antrasis variantas. Gerokai po pietų galėjai mėtyti dugnines, nugarą atsukęs jūros vartams. Deja, srovė irgi buvo nestipri, ji, be abejo, turėjo įsibėgėti vėlai vakare ir naktį. Tokio laiko nebebuvo galimybės laukti. Taigi mūsų valties keturių atkakliųjų įgula „grobiu” neapsidžiaugė. Bet kas ją pradžiugino: buvo sugauti du iki 500 gramų karšiai. Vadinasi, jie jau pasirodė mariose. Džiuginantis reiškinys! Valčių atsirado kitiems maloniems susitikimams.
Labai nustebino Valiaus sėkmė anos savaitės ketvirtadienį. Meškeriodamas prie Naujosios perkėlos, jis maždaug nuo 11 iki 13 valandos buvo tuščias. Tik sliekus mirkė ir keitė. O štai sulaukęs popietės, patyrė didelį netikėtą malonumą. Žvejys mėgėjas ištraukė du beveik kilograminius karšius ir dar keturis jau mažesnio kalibro. Puikus laimikis, kuris, aišku, kelia pavydą marių valtininkams.
Nesisekė praėjusį pirmadienį Juliui ir jo draugui. Vyrai buvo nuvykę prie Atmatos. Kiek bemėtė dugnines, kiek vietas keitė – jokių rezultatų. Pavakariais jie grįžo į namus su kreiva šypsena, bet nenuleidę nosies: per abu turėjo vieną ešerį. Na, oras, kaip prisimename, tą dieną buvo malonus. Galvok kaip nori, o tikslaus atsakymo, kodėl taip yra: nesurasi.
Jūros „siaubūnams” savaitgalis buvo dosnus. Baltijoje plaukiojo daug laivų su gausiomis įgulomis. Menkių kibo, tik vietas reikėjo surasti. Sako, kad geriausiai sekėsi tiems, kurie žvejojo vandens plotuose maždaug už 18 kilometrų į vakarus nuo jūros vartų. Kiek kukliau menkės kibo prie Karklės.