Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, padarytos klaidos privatizuojant putojančio vyno ir kitų alkoholinių gėrimų bendrovę „Alita”, valstybei gali nemažai kainuoti, jei nukentėjusi pusė kreipsis į teismą.
Be to, gali tekti taisyti visą privatizavimo tvarką.
„Jau daviau pavedimus teisės patarėjams išnagrinėti šį klausimą”, – vakar sakė G. Kirkilas. Anot jo, reikia kalbėti ne apie bendrovės nacionalizavimą, o apie privatizavimo tvarkos taisymą, nes joje labai daug ginčytinų dalykų.
Vyriausybės valandoje Seime atsakydamas į darbo partijos nario Jono Pinskaus klausimą, Premjeras teigė, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl „Alitos” privatizavimo jis toliau elgsis pagal įstatymus. Seimui jis patvirtino, kad jau davė nurodymus savo patarėjams, taip pat kalbėjo su Valstybės turto fondo vadovais dėl privatizavimo spragų ir tvarkos keitimo.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad Vyriausybės sprendimas „Alitą” parduoti šios bendrovės vadovų konsorciumui prieštarauja Konstitucijai.
Įmonė už 57,55 mln. litų buvo parduota tik ketvirtą geriausią pasiūlymą pateikusiam investuotojui, nors valstybė privalėjo apskritai nutraukti nepasisekusį privatizacijos procesą.
Aukščiausiasis Teismas praėjusių metų spalio pradžioje nutarė, kad L. Boska iš „Alitos” privatizavimo buvo pašalintas neteisėtai. Valstybės turto fondas turėjo jam padengti patirtus nuostolius ir teismo išlaidas – beveik 2 mln. litų.
Teisininkų aiškinimu, pagal bendrus principus Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į priekį, o įmonės grąžinimas valstybei, vadinamoji restitucija, paprastai taikoma tik tuomet, kai tai fiziškai įmanoma.
Nuostolių atlyginimo ir atsakomybės gali pareikalauti prokuratūra.
„Alitos” pardavimą nagrinėjusios Seimo komisijos nuomone, atsakingais asmenimis už valstybei padarytą žalą reikėtų laikyti tuometį Turto fondo generalinį direktorių Povilą Milašauską, premjerą Algirdą Brazauską ir kitus. Laikinoji Seimo komisija pernai lapkritį nustatė, kad privatizuojant „Alitą” valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. litų žala.