Istorikai tvirtina, kad buvusių žydų kapinių teritorija priklauso Vilniaus miestui

Reaguodami į užsienio žydų organizacijų reikalavimą grąžinti nuosavybės teises į buvusių kapinių žemės plotą, Lietuvos istorikai pabrėžia, kad ši žemė Vilniaus centre teisiškai niekada nepriklausė žydų bendruomenei.

„Vilniaus žydai nuo pat pradžių mirusius laidojo valstybinėje žemėje ir bent nuo 16 a. pabaigos, pagal valdovų suteiktas privilegijas, už šį sklypą mokesčių nemokėjo. Nuo 17 a. antros pusės iki 19 a. pradžios Vilniaus žydų bendruomenė plėtė kapines už žemę mokėdama nustatytus mokesčius, tačiau neįgydama teisės į žemės nuosavybę”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos istorijos instituto pranešime.

Pranešime sakoma, kad 1831 m. kapinės uždarius, carinės Rusijos valdžia visiems žemės nuomininkams šioje teritorijoje, taip pat – ir Vilniaus žydų bendruomenei, sumokėjo nustatytas kompensacijas. Anot istorikų, nuosavybės santykiai nepakito ir 20 amžiuje.

Antradienį Lietuvos ambasadai Vašingtone atsiųstame rašte rabinas Lazaras Sternas iš nevyriausybinės JAV žydų organizacijos „Asrah Kadisha” ir Bernardas Fryshmanas (Fryšmanas) iš tarptautinės Akademikų konferencijos už žydų kapinių išsaugojimą teigia, jog iki 1940 m. kapinių teritorija nuosavybės teise priklausė žydų bendruomenei ir reikalauja ją grąžinti.

Anot žydų kreipimosi, 1940 m. kapinių kontrolė perėjo nacių žinion, po Antrojo pasaulinio karo tapo sovietinės valdžios nuosavybe, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teritoriją valdė Lietuvos valstybė. Kreipimesi pabrėžiama, kad visi šie pasikeitimai neturi jokios teisinės reikšmės, todėl nuosavybės teisės į buvusias kapines tebepriklauso žydų bendruomenei.

„Kadangi nebuvo legalaus teisinio nuosavybės teisių perdavimo, Lietuvos Vyriausybė geriausiu atveju yra tik turto patikėtinė. Kapinės niekada nepriklausė naciams, komunistams ar lietuviams”, – rašte aiškina L.Sternas.

Kreipimosi autoriai pabrėžia, jog „buvusios kapinės turi būti nedelsiant grąžintos”, o „faktas, kad toje vietoje vyksta statybos, neabejotinai, patvirtina nacių veiksmus”.

Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenė nekelia griežto reikalavimo dėl teritorijos, kurioje, kaip manoma, anksčiau buvo žydų kapinės, grąžinimo.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus, reikia sulaukti aiškios specialistų nuomonės, ar iš tiesų žydų kapinės buvo įsikūrusios būtent šioje teritorijoje.

Komercinį pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas dygsta ne buvusių žydų kapinių teritorijoje.

Premjero potvarkiu sudaryta, žydų kapinių klausimą sprendžianti Lietuvos tarpžinybinė darbo grupė jau domisi teisinėmis galimybėmis stabdyti galimai ant žydų kaulų dygstančių pastatų statybas.

Nutraukti statybų darbus rekomendavo Vilniuje praėjusią savaitę posėdžiavusi tarptautinė ekspertų grupė. Mokslinės archeologijos komisijos specialistai, Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovai ir kiti specialistai ir JAV, Izraelio bei Lietuvos nustatė, kad „statybvietė, esanti teritorijoje į šiaurės rytus nuo Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžos, beveik neabejotinai iš dalies patenka į kapinių teritoriją”.

Žydų kapinės, dėl kurių vyksta ginčai, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o 20 amžiaus viduryje išardytos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.