Nors sodininkai jau praneša apie iššalusį derlių, dėl vaisių stygiaus jų kaina neturėtų smarkiai kilti. Tuo labiau neteks skųstis nerandant vaisių prekybos vietose. O kai kurie šalies sodininkai tikisi didesnio pelno.
Pavasario šalnoms pakandus vaismedžių žiedus sodininkai skelbė šiais metais sulauksiantys kur kas menkesnio derliaus negu anksčiau. Be to, pranešama, kad Lenkijos sodininkai, kurie tiekė nemenką dalį produkcijos į Lietuvą, patyrė dar didesnių nuostolių. Visa tai turėtų atsiliepti vaisių kainoms, tačiau jie nebus aukso vertės ir netaps deficitine preke.
Kaimynams blogiau
Skaičiuojama, kad kaimyninėje valstybėje iššalo apie 90 proc. sodų. Kaip sakė Elena Žilinskienė, „Luksnėnų sodų” direktorė, Lietuvoje auginamos atsparesnės vaismedžių rūšys, mat mūsų sodininkai ruošiasi pavasario šalnų išdaigoms. Tuo tarpu šiltesnėje Lenkijoje vaismedžiai yra lepesni. Be to, anot Zofijos Cironkienės, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės, pietų kraštuose vaismedžiai pražysta anksčiau, todėl ir šalnų padaromi nuostoliai didesni.
Tačiau Lietuvoje pigius vaisius ir daržoves intensyviai pardavinėjusių lenkų nelaimė teikia vilties vietos sodininkams šiais metais sulaukti didesnio pelno.
„Komercinėje kovoje, kai blogiau kaimynams, mums geriau, – neslepia Genutė Staliūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė. – Turint tokius konkurentus kaip lenkai, kurie su savo pigia produkcija gadina mūsų sodininkų reikalus, jiems šalnų padaryta žala mums bus į naudą.”
Brangimas nebus stulbinantis
G.Staliūnienė nemano, kad dėl menko vaisių derliaus Lietuvoje ir Lenkijoje rinkoje gerokai brangs vaisiai. Pašnekovė svarsto, kad jei atsitiks taip, jog bus geras vaisių derlius Ispanijoje, o didelė jo dalis bus importuojama į Lietuvą, vaisių kaina gali ir nekilti.
Z.Cironkienė sako, kad apie šalnų pakąstus vaismedžius kalba ne tik Lietuva su Lenkija, bet ir Latvija, Vengrija. Todėl mažesnio sodų derliaus reikia laukti platesniame regione.
Tačiau Z.Cironkienė spėja, kad vaisių kainos šiais metais bus didesnės. Anot pašnekovės, taip atsitiks dėl to, kad nebus vaisių pertekliaus, kaip antai buvo pernai, kai nestokota obuolių.
Tačiau Z.Cironkienė tvirtina, kad apie tikslesnes vaisių kainas bus galima kalbėti tik įpusėjus birželiui.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė sako, kad pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą atkeliauja obuoliai, – Lenkija, Olandija, Italija. Tačiau iš tolimesnių kraštų atgabenta produkcija būna brangesnė, nes didėja jos tiekimo sąnaudos. „Nors Lenkijos sodai nukentėjo nuo šalnų, tuščios vietos rinkoje tikrai nebus, nes Pietų pusrutulyje pranešama apie labai gerą sodų derlių. Be to, į ES atvežama obuolių ir iš Kinijos, todėl šių vaisių kaina gali smarkiai ir nekilti”, – prognozuoja Z.Cironkienė.
Derlius perpus mažesnis
Vitalija Kuliešienė, Dembavos medelyno direktorė, mano, kad šiais metais lietuviškų obuolių kaina padidės dvigubai. „Toks kainos pokytis, manoma, dėl to, kad šiemet vaismedžių derlius greičiausiai bus perpus mažesnis negu pernai, – kalba V.Kuliešienė. – Jei bus palankios sąlygos, vaismedžiai gali užmegzti ir daugiau žiedų. Tačiau vaisių tikrai trūks, nes iš penkių žiedų žiedyno liko mažiau nei pusė.”.
V.Kuliešienės duomenimis, iš Lenkijos į Lietuvą kasmet atgabenama apie 1 mln. tonų obuolių. Neabejoja, kad šiemet šis kiekis bus gerokai mažesnis, o dėl to didės ir produkcijos kainos. Tiesa, Dembavos medelyno direktorė teigia, kad šiais metais teks daugiau išleisti ne tik perkant obuolius ar kriaušes, bet ir daržoves. Mat Lenkijoje iššalo ne tik minėti vaismedžiai, bet ir daržai.