Vargas kojoms

Šiltuoju metų laiku ir darbe, ir iškylaujant ar atostogaujant bene labiausiai kenčia mūsų kojos. Jos greičiau nuvargsta, stipriau prakaituoja, dažniau atsiranda nuospaudų, nutrynimų. Tačiau dauguma žmonių nelabai to paiso. Per karščius vaikšto avėdami aukštakulniais ar uždarais sportiniais bateliais, dažnai be kojinių, o kai kurie užmiršta kojas dažniau plauti.

Patogumas svarbiausia

Juokinga ir graudu stebėti, kai lietuvaitės, išsirengusios atostogauti į tolimus kraštus net varginančiam skrydžiui lėktuvu įsispiria į smailianosius aukštakulnius. Jais avėdamos ne viena klupinėja ir ekskursijose kalnuose, rizikuodamos mažų mažiausiai išsisukti koją.

Grožis, o ne patogumas svarbiausias ir ne vienai dirbančiai moteriai. Apsiavusios bateliais aukšta pakulne jos stypčioja savo darbo vietose, laksto po miestą tvarkydamos reikalus ar naršydamos parduotuves. Jaunimas ir per karščius nenoriai atsisako įprastų uždarų sportinių batelių, nepaisydami, kad juose kojos ypač prakaituoja.

Gydytoja dermatologė Irena Glazauskienė sako, kad daugelio kojų problemų priežastimi kaip tik tampa netinkamas apavas. Vasarą turėtume rinktis batelius arba basutes neaukštu kulneliu, jie neturi spausti, netgi patartina, kad būtų kiek laisvesni, nes koja pavaikščiojus greitai pabrinksta.

Tačiau nepatartina dėvėti pernelyg atvirų batų, nes į juos lengviau pateks dulkės, purvas. Atviromis nosimis, vien iš dirželių supintos basutės greičiau pritrins. Jei kojos linkusios labiau prakaituoti, vertėtų nesiauti batų ant basos kojos, apsimauti kojinaites, geriau medvilnines, o ne sintetines, dažnai jas keisti.

Pasak gydytojos, jei šito nepaisysime, neišvengsime nuospaudų, nutrynimų, tarpupirščių pažeidimų, odos sudirginimo ir įvairiausių infekcijų. „Drėgna, suprakaitavusi koja mažiau atspari nešvarumams. Net per menkiausią įbrėžimą gali patekti infekcija. Žaizda gali supūliuoti, bus daug vargo, kol ją išgydysite”, – aiškina dermatologė. Prie drėgnų kojų labiau limpa ir grybelinės ligos.

Padės vanduo ir muilas

Net jei žiemą mums ir neprireikia specialių kojas nuo prakaitavimo apsaugančių priemonių, vasarą jų I.Glazauskienė rekomenduoja nusipirkti. Jų pasirinkimas vaistinėse, kosmetikos parduotuvėse yra labai didelis. Labiau prakaituoti linkusioms kojoms labiau tiks aerozoliai, želėir skysčių pavidalo priemonės.

Pudra tik tiems, kurių prakaitavimas nevargina, nes susimaišiusi su prakaitu virs lipnia koše, dėl to netiks ir riebesnis kremas. Kai kurių kojų priežiūros priemonių sudėtyje yra ir priešgrybelinių medžiagų, jos ypač rekomenduotinos gausiai prakaituojantiems. Specialios priemonės pavargusioms kojoms pravers dirbantiems stovimą darbą, daug vaikštantiems, išsirengusiems į ekskursiją, žygį.

„Ir, žinoma, nepamirškite higienos. Jos itin stropiai reikia laikytis vasarą. Kuo dažniau su vandeniu ir muilu šveisime savo apatines galūnes, tuo geriau. Po to jas būtina gerai nusausinti. Neretai apžiūrint pacientus, kurie skundžiasi kojų ligomis, tenka pastebėti, kad jų kojos labai apleistos, neprižiūrėtos, retai plaunamos. Tai būna viena iš jų bėdų priežasčių”, – sako dermatologė.

Jei nepavyko išvengti nuospaudų, nutrynimų, odos įtrūkimų, suragėjimo, reikia imtis priemonių. Vaistinėse be receptų galime įsigyti tepalų, tirpalų ir pleistrų, kurie padės įveikti nuospaudas. Jei jų išgydyti nepavyks, teks taikyti chirurginį gydymo metodą.

Įbrėžimus, net nedideles žaizdeles, nukasymus specialistė pataria rūpestingai dezinfekuoti, užklijuoti pleistru ar rinktis specialų tepalą, kuris kartu ir dezinfekuoja, ir užtraukia plėvelę ant žaizdos. Pūsles būtinai reikia atidaryti ir po to dezinfekuoti bei aprišti. „Neseniai turėjau keletą ligonių, kurios negydė nedidelių įtrūkimų. Per juos pakliuvo infekcija. Kojos sutino, pacientės sukarščiavo”, – pasakoja I.Glazauskienė.

Dažniau vargina skausmai

Gydytoja ortopedė-traumatologė Svetlana Verkina akcentuoja, kad vasarą, per karščius, kojos dažniau kenčia nuo kraujotakos sutrikimų. Jos patinsta, paburksta, atsiranda skausmai, per ankšta tampa įprasta avalynė. Dėl to ilgainiui gali atsirasti įvairių deformacijų, pavyzdžiui, „iššoka” pėdos kauliukas. Sutrikus kraujotakai neretai diagnozuojama limfostazė.

Turintiems problemų dėl išsiplėtusių venų per karščius S.Verkina pataria taikyti kompresų terapiją, būtinai naudoti specialias priežiūros priemones, tepalus, avėti gydomąsias pėdkelnes. Tai gali palengvinti ligos simptomus, sumažinti skausmus.

Jei turimi bateliai nėra labai patogūs, o per karščius tenka daug vaikščioti, stovėti, gydytoja siūlo įsigyti ortopedinius įdėkliukus. Jie padės tolygiau paskirstyti krūvį visai pėdai. Į aukštakulnius, jei negali jų atsisakyti, praverstų įsidėti skersinį pėdos skliautą.

Pašnekovė tikina, kad kojų ligų gali padėti išvengti tinkama avalynė – neaukšta pakulne, geriausia 2 – 2,5 centimetro, bet ne aukštesnė nei 3 – 4 centimetrų, laisva. Jei kulnelis aukštesnis, labai apkraunama priekinė pėdos dalis, o kadangi vasarinės avalynės labai plonas padas, gali imti varginti padikaulio skausmai, greičiau atsiranda nuospaudų.

Pėdų kraujotaką pagerinti padeda jų laikymas pakėlus sėdint ar atsigulus. Jei ilgai sėdime, pravers retkarčiais pasimankštinti. Ne pro šalį daugiau pavaikščioti basomis, po smėlį, pabraidyti, ant žolės, tik įsitikinkime, ar nesame jautrūs kai kuriems augalams, nes galime susirgti dermatitu, alergija, įsitikinkite ar veja neapipurkšta chemikalais. Tiks ir masažas, kontrastinės ar vaistažolių vonelės.

Giedrė Budvytienė