Gotikinėje Zapyškio bažnyčioje ir Pažaislio vienuolyne baigiama filmuoti juosta apie germanų Robiną Hudą Klausą Štiortebekerį
Šiandien baigsis 66 dienas Lietuvoje kurtos epinės televizijos juostos „Štiortebekeris” filmavimo darbai. Paskutinę savaitę žymūs vokiečių aktoriai dirbo ir gyveno Kaune bei Kauno rajone. „Vienas didžiausių visų laikų Lietuvoje filmuotų televizijos filmų TV žiūrovams turėtų būti pristatytas prieš Velykas”, – sakė filmo koprodiuseris, UAB „Baltijos filmų grupė” direktorius Robertas Urbonas.
Prieš filmavimą sodino kopūstus
Vakar keliasdešimties aktorių, režisierių, prodiuserių, jų asistentų ir statistų komanda dirbo Pažaislio vienuolyne. Vienas vienuolyno kiemų buvo paverstas daržu. Prieš filmavimus kieme susodinti jau užaugę kopūstai, liepos, pastatytos vadinamosios baidyklės. „Šiomis dienomis tikrai įdomiai gyvename”, – nusišypsojo vienuolė.
Vokiečiai filmo kūrėjai nebuvo tokie malonūs. Vienas prodiuserių iš karto perspėjo, kad pagrindiniai aktoriai nesifotografuos, nedalys interviu. Vakar pagrindinis juostos prodiuseris neleido „Kauno dienai” pabendrauti su pagrindiniais aktoriais. „Tokia tvarka galiojo viso filmavimo metu. Vokiečiai pastabūs visoms smulkmenoms. Jei dekoracijas pastatydavome trimis centimetrais aukštesnes, nei numatyta scenarijuje, tekdavo jas perstatyti”, – atvirai kalbėjo vokiečių tikslumą žinantis prodiuseris R.Urbonas.
Pažaislio vienuolyne filmavosi ir keliolika lietuvių statistų, daugelis jų dėvėjo vienuolių abitus, o, įjungus filmavimo kameras, imdavo kauptukus ir neva ravėdavo daržą. „Su tokiais rūbais šiek tiek karšta, tačiau galima kentėti. Be to, neblogai moka”, – šypsojosi abitu vilkėjęs vyras.
Filmavimo aikštelėje stovėjo ne tik kameros, kita technika, bet ir didžiulis kranas, ant kurio pritvirtinta kamera aktorius filmavo iš viršaus. Greta filmavimo aikštelės – keliolika automobilių, keliuose jų veikė virtuvės. Už Pažaislio vienuolyno tvoros aktoriai pietavo. „Taip siekiama taupyti laiką. Virėjai pagamina patiekalus ir juos išdalija dirbantiems žmonėms”, – teigė vienas filmo prodiuserių.
Reikalavo nugriauti Pažaislio tvorą
Prieš kelias dienas vokiečiai dirbo Zapyškio bažnyčioje. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Filmo veiksmas rutuliojasi viduramžiais. „Patys vokiečiai pasirinko šią vietą, nes ji labiausiai atspindi to meto vokiečių architektūrą”, – sakė R.Urbonas. Bažnyčioje nufilmuotos baigiamosios filmo scenos, kuriose pagrindinis juostos veikėjas susitinka su abatu.
Po filmavimų pagrindiniai aktoriai ilsisi „Santakos” viešbutyje. „Gyvenimu Lietuvoje jie yra patenkinti, tačiau apskritai vokiečiai – labai įnoringi. Nežinau, ar tai tautos bruožas, bet jie reikalauja išskirtinio tikslumo. Dirbti su amerikiečiais ar britais – gerokai paprasčiau”, – teigė R.Urbonas. Kai kurie vokiečių reikalavimai stebino net visko mačiusį filmų kūrėją. Pavyzdžiui, atvykę į vienuolyną, jie pareikalavo nugriauti vieną tvorą, nes tai numatyta scenarijuje. Aišku, kad negalėjome to padaryti”, – šypsojosi R.Urbonas.
Pagrindinius vaidmenis kuria vokiečių aktoriai Kenas Dukenas, Stefanas Luca, Migelis Herzas ir kt. Jie nebuvo labai įnoringi, mielai lankėsi Kauno restoranuose, per televizorių stebėjo futbolo varžybas, ypač vakar vakare vykusį mačą tarp „Liverpool” ir „Kauno” futbolininkų.
Filmuoja autentiškose vietose
Ilgiau nei du mėnesius trukę filmavimo darbai prasidėjo Trakų salos pilyje ir jos prieigose, o gegužės viduryje kūrybinė grupė persikėlė į pajūrį – filmuota Nidoje, Šventojoje, Klaipėdoje, Rusnėje, o liepą – Kaune. Filmą kuria garsi Vokietijos kino kompanija „Bavaria Film” kartu su „Baltijos filmų grupe”, Baltijos televizija ir kitais partneriais.
„Ne vienerius metus brandintas didelis kino projektas, trijų valandų trukmės televizijos epas – tikrai grandiozinis filmas. Klaipėdos laivų statykloje specialiai šiam filmui pastatytas 40 metrų ilgio viduramžių burlaivis, kuris bus atplukdytas į Nidą. Nidoje surentėme viduramžių kaimo sodybą”, – sakė filmo kūrėjai.
Trakuose vokiečiai rado viską, ko reikia istorinei juostai. Filmo kūrėjai neslepia, kad mūsų šalyje filmo gamyba atsieina gerokai pigiau nei Vokietijoje, tačiau esą tai ne pagrindinė priežastis, dėl kurios filmavimams pasirinkta mūsų šalis. „Klausas Štiortebekeris plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūrose, todėl gali būti, kad jis lankėsi ir Lietuvoje. Galime sakyti, filmą kuriame autentiškose vietose”, – sakė filmo kūrėjai.
Biudžetas – 7 milijonai eurų
Filmą režisuoja portugalų kilmės vokiečių režisierius Migelis Aleksandras, sukūręs ne vieną nuotykių filmą ir pelnęs įvairių apdovanojimų. Tačiau garsusis režisierius darbo metu nelinkęs bendrauti su žiniasklaida, sako, tokia jo filosofija.
Klauso Štiortebekerio mylimąją Elizabetę vaidina prancūzų aktorė Kler Keim, karalienę Margaretę – žymi vokiečių kino aktorė Gudrun Landgrebe. Dėl jos palankumo kaunasi legendinis jūrų piratas ir valdovų šeima. Prancūzė Kler Keim, pasak filmo kūrėjų, sukūrusi daugiau kaip 30 vaidmenų televizijos ir kino filmuose, puikiai persikūnija į Elizabetę.
Penkerius metus brandinto kino projekto biudžetas – 7 milijonai eurų (apie 24 milijonai litų). „Štiortebekerio” aktoriams ir masuotei aprengti pasiūta daugiau nei tūkstantis kostiumų.
TV žiūrovai filmą turėtų išvysti jau kitais metais. Pirmoji Baltijos šalyse jį parodys Baltijos televizija.
Remigijus Jurgelaitis