Valdininkai suskubo taisyti savo darbo spragas „kalbos ūkyje”.
Beveik pusmetį uostamiestis buvo likęs be vyriausiojo kalbos tvarkytojo. Miestas tapo klaidus ne tik svečiams, bet ir klaipėdiečiams.
Aiškios ir patogios informacinių nuorodų sistemos projektas tik pradėtas rengti. Kada jis bus įgyvendintas, neaišku.
„Trūksta informacinių kelio ženklų ir nuorodų į miesto centrą. Turistams kelią apsunkina ir Biržos tilto rekonstrukcija. Nors Klaipėdos senamiestis nėra didelis, kuo daugiau ženklų, tuo lengviau” – sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Privačios įstaigos nebaudžiamos kabina lenteles su netaisyklingomis nuorodomis ir taip klaidina praeivius.
Beraščių lentelės
Nuo praėjusių metų sausio, norint pakabinti lentelę su gatvės pavadinimu, to nebereikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
Užtikrinti, kad mieste esantys viešieji užrašai, iškabos, taip pat gatvių pavadinimai būtų taisyklingi, turi savivaldybė.
Savivaldybės rūpesčiu lentelės su pavadinimais kabinamos tik gatvių pradžioje ir pabaigoje, taip pat ant kampinių pastatų. Siekdamos, kad praeiviai atkreiptų dėmesį, įmonės neretai pačios pasikabina lentelių.
„Tada ir prasideda problemos. Įmonės, organizacijos, gyventojai ar namų bendrijos prieš užsakydamos pagaminti lenteles su gatvių pavadinimais, reklamas, iškabas galėtų pasitarti su mumis. Brangiai kainavęs netaisyklingas užrašas vėliau bado akis praeiviams ir galimiems klientams. Tai parodo ir savininko nemokšiškumą bei aplaidumą”, – aiškino vyriausioji savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova.
Viešosios tvarkos skyriaus specialistės vien centrinėje miesto dalyje aptiko apie 10 netaisyklingai užrašytų nuorodų.
Nubaustų nėra
Taisyklių nesilaikančių įstaigų ir įmonių vadovams gresia administracinės nuobaudos.
Tiesa, iki šiol nubaustų dar nebuvo.
Iki metų pabaigos bus parengtas Klaipėdos miesto vizualinės informacijos bei komercinių nuorodų techninis projektas.
Rengiama ir informacinių kelio ženklų išdėstymo schema.
Miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis įsitikinęs, kad įgyvendinus šiuos projektus gyventojams ir miesto svečiams nebereikės klaidžioti. „Didėjant transporto srautui ir plečiantis gyvenamiesiems kvartalams, vizualinė informacija tampa vis svarbesnė. Tai ne tik valdžios, bet visų klaipėdiečių reikalas”, – tvirtino M.Petrulis.
Jis nesiryžo prognozuoti, kada uostamiestyje veiks nauja informacinių nuorodų sistema. Kiek skirti lėšų, spręs savivaldybės taryba.
Kad tai kainuos brangiai, aišku jau šiandien. Norima, kad nupirkta moderni įranga tarnautų ilgai, būtų funkcionali ir estetiška.