Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas konferencijoje Londone „Europos energetikos iššūkis: užtikrinti tiekimą” pristatė naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos ir kitus svarbiausius energetikos projektus, taip pat kalbėjo apie nutrūkusio naftos tiekimo naftotiekiu „Drubža” problemas.
Lietuvos Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje energetika jau nėra vien tik ekonominė sąvoka, o kuo toliau, tuo labiau ji susipina su saugumo, ekologijos, klimato kaitos ir infrastruktūros klausimais.
„Nenuostabu, kad energetinis saugumas tapo ir tarptautinės diplomatijos dalimi. Politikoje energetinį saugumą aš suvokiu kaip valstybės imunitetą išorinei įtakai naudojant energetiką kaip politinį įrankį”, – kalbėjo premjeras.
Tačiau, jo nuomone, energetikos sektoriaus politizavimas neprisideda prie geopolitinio stabilumo. Jis tvirtino, kad su Rusija Lietuva nori ir gali sukurti naudingą tarpusavio partnerystę energetikos srityje, tačiau nerimą kelia Rusijos energetikos sektoriaus monopolizacija.
„Niekam nekiltų klausimų dėl Rusijos, kaip energijos išteklių tiekėjos, patikimumo, jeigu Rusijos energetikos sektoriuje būtų daugiau liberalumo, konkurencijos ir tarptautinių partnerių iš Vakarų”, – sakė G. Kirkilas.
Nemažai susirūpinimo energetikoje kyla ir dėl Rusijos elgsenos. Nuo praėjusių metų liepos Lietuvos naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose negauna naftos „Družba” naftotiekiu.
„Nenorėčiau politizuoti šio klausimo, tačiau mums susirūpinimą kelia tai, jog iki šiol nesame gavę jokios oficialios informacijos dėl įvykusio incidento, dėl numatomų remonto darbų bei galimų naftos tiekimo atnaujinimo perspektyvų”, – pažymėjo ministras pirmininkas. Jis priminė, kad tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga (ES) siūlė Rusijai pagalbą ieškant techninių problemos sprendimo būdų, tačiau ji nebuvo priimta.
Kalbėtojas informavo, kad Lietuvoje šiuo metu prioritetas skiriamas atominės energetikos plėtrai – tikimasi, kad nauja atominė elektrinė pradės darbą nuo 2015 metų. Kartu planuojama įgyvendinti ir kitus projektus – nutiesti elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, įsijungti į ES elektros perdavimo sistemą. Minėti projektai sumažins Baltijos regiono priklausomybę nuo Rusijos, taip pat užtikrins pirminių energijos šaltinių diversifikaciją.
Lietuvai, anot pranešėjo, priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo problemą išspręsti taip pat nėra paprasta. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimas – viena iš svarstomų tiekimo diversifikavimo galimybių. Kita alternatyva, reikalaujanti gilesnės analizės, – suskystintų dujų importo terminalo statyba Baltijos regione.
„Tai sudėtingi ir brangūs projektai. Tačiau jie yra svarbūs mūsų regionui ir todėl jiems bus skiriamas ypatingas politinis dėmesys. Tikimės ir Europos Sąjungos aktyvaus užsiangažavimo”, – sakė G. Kirkilas.
Jis informavo konferencijos dalyvius, kad šių metų rudenį Vilniuje ketinama surengti aukšto lygio konferenciją energetikos klausimais.