Pripažintas menininkas nepamiršta dovanų gimtinei

Savaitgalį Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta Paryžiuje gyvenančio lietuvių menininko Samogits (Adomo Stanislovo Raudžio) skulptūrų paroda. Per 50 darbų pristatanti ekspozicija apžvelgia šio garsaus menininko kūrybos kelią.

Į parodos atidarymą atvykęs autorius išvaizda stebėtinai priminė bolševikų vadą Leniną, save vadino pirmuoju Palangos disidentu, o specialistų yra lyginamas net su Čiurlioniu.

Vedybos atvėrė kitus kelius

Gyventi į užsienį šiandien pasaulio pripažintas skulptorius Adomas Stanislovas Raudys-Samogits praėjusio amžiaus šešiasdešimtaisiais išvyko ne tik dėl to, kad jam buvo visiškai nepriimtina sovietinė sistema. Jaunas menininkas neįsivaizdavo savęs, piešiančio tuometinių ideologinių vadų portretus. Jis svajojo apie tolesnes dailės studijas užsienyje, ieškojo savo kelio meno pasaulyje. „Aš norėjau pabėgti. Tad pasirinkau baltas vedybas su lenkaite, tėvas papirko pasieniečius ir pavyko išvažiuoti pas „žmoną” į Lenkiją, kuri buvo pusiau kapitalistinė ir kur kas laisvesnė už Lietuvą. Tai man atvėrė visai kitus kelius” – sako A.S.Raudys -Samogits.

Nukando galūnę ir tapo Samogits

Tame ieškojimų kelyje gimė ir iš Palangos kilusio menininko kūrybinis slapyvardis. Viduramžių žemėlapiuose Samogitija vadinama Žemaitija, todėl jis kaip tikras žemaitis nukando galūnę ir tapo Samogits. Po studijų Lenkijoje ir Prancūzijoje nuvyko į Italiją, kur pradėjo dirbti plačiai pasaulyje žinomo, iš Druskininkų kilusio skulptoriaus Žako Lipšico asistentu. 1969-aisiais tai buvo didelis jauno menininko šansas, ir jo jis nepraleido. Tačiau Samogits teigia tvirčiausius dailės pagrindus įgijęs būtent Lietuvoje. „Aš niekur daugiau tokio lygio dėstytojų, kaip Vilniaus dailės institute (dabar akademija), nesutikau! Niekur!” – tvirtina A.S.Raudys – Samogits.

Menininkas gimė 1936 metų balandžio 26 dieną Vilimiškės kaime netoli Palangos. Baigęs Palangos vidurinę mokyklą Adomas išvyko studijuoti į Vilniaus dailės institutą, kuriame mokėsi 1955-1958 metais pas profesorių Rapolą Jakimavičių. Pirmą autorinę kūrybos parodą surengė 1956 metais, kaip pats prisimena, vieninteliame tuo metu Vilniaus meno salone. 1958-1959 metais dailininkas studijavo Krokuvos meno akademijoje. 1961-1974 metais studijas A.S.Raudys tęsė Paryžiuje.

Dovanoja Lietuvai

Samogits daug dirbo darydamas skulptūras Legnano muziejui, kūrė skulptūras gražiausiam Prancūzijos kaimui Lapopie. Jis buvo pakviestas Venecijos bienalėje surengti autorinę savo kūrybos parodą. Joje menininkas eksponavo dešimt skulptūrų. Didžiosios prancūzų revoliucijos 200-ųjų metinių proga jis sukūrė portretinius M.M.I. Robespierre’o, G.J.Dantono ir J.P.Marato štampuoto vario reljefus. Savo skulptūras Samogits eksponavo Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lotynų Amerijoje, Olandijoje, Japonijoje, Italijoje, Meksikoje, Vokietijoje ir kitur.

A.S.Raudžio kūrinių yra įsigiję nemažai užsienio šalių muziejų ir galerijų, privačių kolekcininkų, daugiausia iš Skandinavijos šalių, Europos ir Amerikos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Graikijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos ir daugelio kitų kraštų. Apie tris dešimtmečius aktyviai dalyvavęs Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių parodinėje veikloje, šiandien pripažinimą pelnęs menininkas savo kūrybą dovanoja Lietuvai.

Skulptūra yra siela ir oda

„Itin retas dalykas, kad tokio lygio menininkas siekia su savo darbais grįžti į Tėvynę. Jis ir Dailės akademijai jau daug darbų yra padovanojęs. Mes galvojame sukurti Palangoje puikų skulptūrų parką, mat autorius akademijai dovanoja kurorte esančią savo žemę netoli Birutės kalno”, – LŽ sakė Vilniaus dailės akademijos rektorius Adomas Butrimas. Greičiausiai jau šią vasarą studentai per plenerus pradės ruošti Samogits skulptūrų parką.

Skulptūra – Samogits siela ir oda, tolimos vaikystės ir gimtos žemės Lietuvos įspūdžiai. Susiraizgiusios šaknys sujungia daugiaamžius medžius į didžiules girias, kurios priglaudė jo vaikystės žaidimus. „Aš piešti pradėjau vaikystėje, ant cemento maišų, iš tėvo vis nugriebdamas pieštuką, o jis tik stebėdavosi, kur jie dingsta”, – juokiasi menininkas.

Šiandien jis savo kūrybos stilių įvardija kaip kūniškąją abstrakciją, o jo darbuose vyraujanti jėgos tema – tai kovos už gyvenimą deklaracija. Dailininko naudojami simboliai, metaforos dažniausiai paremtos asmeniniais išgyvenimais. Beje, Samogits didžiuojasi ne tik tapybos, grafikos bei skulptūros darbais, bet ir jaunystėje sukurtomis, skaudžius to meto įvykius atskleidžiančiomis trisdešimčia poemų. Paroda Kaune veiks iki birželio 17 dienos.