Vyriausybės rezervas sparčiai senka

Iš visų Vyriausybės rezervo lėšų, skiriamų ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti, teliko trečdalis. Jei pasitvirtintų būgštavimai, kad vasara bus karšta ir sausringa, toks pinigų eikvojimas gali sukelti rūpesčių. Valdininkai tikina, kad taip neatsitiks.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas 2007-iesiems patvirtino 40 mln. litų Vyriausybės rezervą. Per pirmąjį šių metų ketvirtį įvairioms reikmėms iš jo buvo skirta 10,5 mln. litų. Per balandį ir didesnę gegužės dalį suma padidėjo iki 26,5 mln. litų.

Ar bus sausra?

Šiuo metu rezerve liko tik trečdalis visiems metams skirtų pinigų – 13,5 mln. litų. Tačiau Finansų ministerijos specialistai pabrėžia, kad šiemet Vyriausybės rezervą jau spėjo patuštinti tokie svarbūs renginiai kaip liepos pradžioje vyksianti Dainų šventė, jai atseikėta 700 tūkst. litų.

Kiek pinigų ligšiol skirta gaisrų, avarijų ir kitų nelaimių aukoms paremti, LŽ sužinoti nepavyko, nes Finansų ministerijos specialistai tikino, kad toks skaičiavimas užtruktų kelias dienas.

Prisiminus pastarųjų vasarų sausras, degančius durpynus, išdžiūvusius šulinius, sunykusius pasėlius ir baiminantis karštymečio 13,5 mln. litų likutis gali atrodyti grėsmingai.

Grėsmės nemato

Tačiau Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Kamarauskienė didelės bėdos nemato. Pasak jos, stichinių nelaimių prognozės – ne ministerijos kompetencija.

„Jeigu susiklosčius ekstremaliai situacijai lėšų nebeturėtume, dar yra Valstybės rezervas. Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Ūkio ministerijos prireikus gali naudotis piniginiais ir materialiniais jo ištekliais. Be to, numatytos ir biudžeto perskirstymo procedūros”, – sakė D.Kamarauskienė.

Pasiteiravus, kodėl iki šios dienos Vyriausybės rezerve liko tik trečdalis numatytų lėšų, Finansų ministerijos atstovė tikino, kad į šį klausimą galintis atsakyti tik pats ministrų kabinetas. „Buvo poreikis, tad Vyriausybė ir skyrė pinigų. Matyt, ji žino, kokiomis lėšomis disponuojama ir kiek galima jų išleisti”, – pabrėžė D.Kamarauskienė.

Didžiulis poreikis

Finansų ministerijos Biudžeto metodologijos ir planavimo skyriaus specialistė Janina Černiuvienė teigė, kad per metus tiek ministerija, tiek pati Vyriausybė gauna daugybę paramos prašymų. Finansų ministerijos darbuotojai, pasitelkę į pagalbą kitų žinybų specialistus, tiria kiekvieną jų.

J.Černiuvienė prisiminė, kad baigiantis praėjusiems metams Vyriausybės rezerve lėšų jau nebuvo. „Jeigu jų būtų pakankamai, rezervo poreikis nebūtų toks didelis. Lėšų niekada neužtenka”, – sakė ji.

Finansų ministerijos specialistai tvirtina, kad Vyriausybės rezervo lėšos gali būti skiriamos visoms sritims, labiausiai esą remiama kultūra, sportas, švietimas ir socialinė apsauga.

Pinigai atitenka ministerijų, apskričių administracijų reikmėms, remiami įvairių asociacijų renginiai, kino filmų gamyba, knygų leidyba ir pan. Paramą gauna nuo stichinės nelaimės nukentėję gyventojai, padegėliai, remontuotinos įstaigos ir objektai.

Siūlo labiau taupyti

LŽ kalbintas „Hansabanko” analitikas Vidmantas Šaferis teigė, kad 40 mln. litų, palyginti su visu valstybės biudžetu, nedidelė suma, todėl Vyriausybės lėšų eikvojimas neleidžia daryti svarbių išvadų. „Kadangi šiuo metu labai gerai sekasi rinkti biudžeto pajamas, matyt, nesiekiama taupiai naudoti rezervo. Veikiausiai tikimasi gauti papildomų biudžeto pajamų,” – sakė finansų specialistas.

V.Šaferio teigimu, esant poreikiui metų viduryje valstybės biudžetas išties gali būti perskirstytas. „Tik kyla klausimas, kokios finansų politikos laikomasi. Jei tikimės ateityje turėti subalansuotą biudžetą, lėšas reikėtų labiau taupyti. Ir Vyriausybės rezervo per anksti neišleisti, nes metų pabaigoje jo gali pritrūkti. Kita vertus, jei lėšų pritrūktų, nebūtų sunku jų surasti,” – patikino banko analitikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.