Būsimieji ir esami studentai baiminasi, kad daug vilčių teikusi aukštojo mokslo reforma juos pavers atpirkimo ožiais, kuriems teks sumokėti už ateinančių kartų galimybę gimtojoje šalyje įgyti kokybišką išsilavinimą.
Dėl vieno esminių aukštojo mokslo reformos elementų – studijų finansavimo modelio – nesutaria ne tik politikai, bet ir sistemos „apačios”.
Šalies studentų ir mokinių atstovai bei tėvams atstovaujančio Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai tvirtina, kad reforma pradedama ne nuo to galo. Anot jų, prieš įvedant visuotinį mokestį už mokslą, pirmiausia turi būti sukurtas mechanizmas, pagerinsiantis studijų kokybę.
Tuo metu aukštųjų mokyklų vadovai aiškina, kad aukšta studijų kokybė neįmanoma be investicijų, o valstybė teišgalinti padengti vos pusę studijų kaštų.
Reikalauja kokybės
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Jono Okunio, studentams nepriimtina valstybės galvų pozicija, jog finansinę studijų kokybės gerinimo naštą turi prisiimti studijuojantieji.
Pokalbininko teigimu, įvedus visuotinį mokestį už mokslą, studijų kokybė reikiamą lygį pasiektų geriausiu atveju po 10 metų, todėl drąsiai galima prognozuoti, jog užspiesti į kampą abiturientai tiesiog papildys emigrantų gretas.
„Kodėl už nekokybiškas studijas jie turėtų kloti 5000 litų, jei Vokietijos ar Austrijos universitetuose išsilavinimą gali įgyti už 1000 eurų per metus. Pirmiausia derėtų pasirūpinti, kad būtų už ką mokėti”, – sakė J. Okunis.
Kita vertus, suprantama, kad studijų kokybei gerinti reikia lėšų, tačiau tam, pokalbininko teigimu, yra daug kitų kelių. Pasak J. Okunio, pirmiausiai derėtų optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir taip sumažinti administravimo išlaidas. Be to, derėtų pagalvoti ir apie mokslo institutų integravimą į universitetus ir apsispręsti, ar iš tiesų šaliai reikia 15 valstybinių aukštųjų mokyklų.
„Reforma pradedama ne laiku, pragyvenimo lygis šalyje nėra toks aukštas, kad kiekvienas galėtų mokėti už mokslą. Finansinę naštą bent jau pradiniame etape turėtų prisiimti valstybė, kad mums, pirmiesiems, nereikėtų aukotis investuojant į būsimų kartų kokybišką mokslą”, – LSS poziciją palaikė ir Lietuvos mokinių parlamento valdybos pirmininkas Laurynas Skendelis.
O LTF atstovai baiminasi, kad siūlymas įvesti visuotiną ir gerokai aukštesnę studijų įmoką, daliai jaunuolių iš viso užkirs kelią studijuoti.
„Socialiai jautrioms grupėms visuotinis mokestis už mokslą gali tapti nepakeliama našta. O tai, pabrėžiu, yra ne atskiro žmogaus, o valstybės problema. Todėl pirmiausia turi būti sukurtas socialinės apsaugos mechanizmas”, – tėvų poziciją dėstė LTF atsakingasis sekretorius Gintautas Bukauskas.
Išspręs problemas
Tuo metu aukštųjų mokyklų vadovai ne tik laimina studijų finansavimo naujoves, bet ir tikisi kuo skubesnio jų įgyvendinimo. Anot pokalbininkų, aukštesnės studijų įmokos ir visuotinis mokestis už mokslą išspręs daugelį aukštojo mokslo problemų.
„Visi šaukiame, kad turime perdaug studentų. Įvedus visuotinį mokestį aukštąsias mokyklas rinktųsi tik motyvuoti jaunuoliai. Skundžiamės studijų kokybe. O kaip ją gerinti be lėšų? Mokėdamas už mokslą studentas rinksis, todėl aukštosios mokyklos bus priverstos pasitempti ir konkuruoti tarpusavyje”, – aiškino Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Vladas Žulkus.
Be to, anot jo, aukštosios mokyklos pagaliau galėtų atsisakyti joms primestos socialinės funkcijos. Studentų finansinė padėtis, stipendijos, paskolos ir pašalpos, pokalbininko teigimu, universitetams neturi rūpėti.
KU rektoriaus poziciją palaikė ir Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos vadovas Artūras Kiguolis. Anot jo, mokėdami už mokslą studentai atsakingiau žiūrės į studijų procesą ir rinksis tas programas, kurios yra reikalingos, o ne diplomus dėl prestižo.
Be to, pokalbininko nuomone, įvedus visuotinį mokestį už aukštąjį mokslą, valstybė sutaupytų milžiniškas lėšas.
„Dabar nemokamai išsilavinimą įgiję specialistai palieka šalį, kartu su jais „nuteka” ir į studijas investuoti pinigai. Mokamos studijos priverstų studentus vienaip ar kitaip atsiskaityti su valstybe”, – aiškino A. Kiguolis.
Vis dėlto abu pokalbininkai sutinka, kad kartu su studijų finansavimo permainomis turi būti sukurtas valstybės paskolų mokslui mechanizmas, visiems užtikrinsiantis lygias galimybes studijuoti.