Užsienio įmonėse praktikuojamos verslo atostogos Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Dauguma įmonių net nejaučia gamybos sezoniškumo, kitos tiesiog nemato poreikio stabdyti gamybos.
Pasak Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus, užsienyje kai kurios gamybos sritys liepą ir rugpjūtį apmiršta.
Turėjęs galimybę susipažinti su Italijos pramone K. Linkus teigia, jog šioje šalyje yra susiklosčiusios tam tikros verslo atostogų tradicijos.
„Italai tai daro jau seniai – išeina atostogų rugpjūčio mėnesį. Pietiečiai apskritai daugiau dėmesio skiria linksmybėms ir poilsiui. Taigi verslo atostogos čia susijusios ne tik su gamybos procesais, bet ir su žmogaus poreikiais”, – pasakoja K. Linkus.
Tiesa, ir užsienyje visuotinių atostogų klausimas sprendžiamas labai individualiai. Pavyzdžiui, paslaugų sferoje vasarą pats darbymetis.
Lietuvos verslo įmonėse, anot K. Linkaus, tradicijos visuotinai atostogauti nėra. Gamybos pristabdymas dažniausiai būna susijęs su technologiniais procesais ar mažesne kai kurių pramonininkų produkcijos paklausa tam tikru metų laiku. Įmonės šį klausimą sprendžia labai individualiai. Dažniausiai tiesiog daugiau darbuotojų išleidžiama atostogauti, pavyzdžiui, vietoj trijų pamainų lieka dirbti dvi. K. Linkaus įsitikinimu, lietuviams tokios atostogos nėra būtinos.
Lemia gamybos profilis
Nenutrūkstamą maisto produktų gamintojų darbą lemia jų gamybos profilis, t. y. maistas žmogui reikalingas kiekvieną dieną, o produktų realizacijos laikas labai trumpas.
Bendrovės „Klaipėdos pienas” direktorius Vidmantas Liaudanskis teigia, kad vasarą jų įmonėje pats įkarštis – juk ji gamina ledus. Trumpos ir lietingos vasaros gamybos tempų nesulėtina, mat įmonė savo produkciją eksportuoja ir į kitas šalis.
Pasak V. Liaudanskio, įrenginių profilaktika įmonėje paprastai atliekama žiemą, bet gamybos procesas nestabdomas.
„Klaipėdos pieno” darbuotojai atostogų gali išeiti kada panorėję, tačiau, pasak V. Liaudanskio, retas kuris nori atostogauti vasarą, populiariausias laikas – žiema.
UAB „Javinė” vyr. inžinierius Petras Ruika užtikrina, kad jų įmonėje tokio dalyko, kaip visuotinės atostogos, nėra. Bendrovė dirba pagal užsakymus, tad gamybos sezoniškumo nejaučia. Jei užsakymų yra ypatingai daug, įmonė ieško darbuotojų epizodiniam darbui.
Remontas ar įrengimų profilaktika atliekama tarp didžiųjų eksporto užsakymų, tačiau gamybos tai nesutrikdo. Jei reika, tam išnaudojami savaitgaliai, mat gamyba tuo metu nevyksta.
P. Ruika pasakoja, kad darbuotojai išleidžiami atostogų pagal grafiką, tačiau esant reikalui reaguojama į žmogaus pageidavimą. Pasak jo, visuotinės atostogos – visai nebloga idėja, tačiau šioje įmonėje ji neįgyvendinama.
UAB „Klaipėdos duona” vasarą taip pat dirba visu pajėgumu. Gamybos direktorės Reginos Kazlauskienės teigimu, darbo šiek tiek sumažėja rudeniop, o prieš Kalėdas vėl padidėja. Taigi šioks toks sezoniškumas yra jaučiamas. Jei reikia, įmonė samdo sezoninius darbuotojus.
„Klaipėdos duonos” darbuotojai atostogų eina visus metus pagal griežtą grafiką. R. Kazlauskienė teigia, kad visuotinės atostogos jų įmonėje yra neįmanomas dalykas – juk žmogui duonos reikia kievieną dieną.
Nežada atostogauti
Vasarą alaus paklausa stipriai išauga, tad alaus gamintojams šis sezonas – labiausiai įtemptas metas.
UAB „Švyturys-Utenos alus” spaudos atstovas Dainius Smailys pasakoja, kad įmonėje visuotinių atostogų turbūt nėra buvę per visą gamyklos gyvavimo istoriją.
„Taip galėtų atsitikti, jei vartotojai nebepirktų mūsų alaus. Kol mūsų alus populiariausias Lietuvoje, tol tokių atostogų neplanuosime”, – sako D. Smailys.
Jis pripažįsta, kad aludarių darbas – sezoninis. Žiemą produkcijos gaminama perpus mažiau, o jei pasitaiko karšta vasara, gamyba išauga net tris kartus, palyginti su žiemos sezonu. Tiesa, šiuos svyravimus padeda išlyginti eksportas.
Vasarą alaus darykla neišsiverčia be sezoninių darbuotojų. Nuolatiniai darbuotojai gali išeiti atostogų kada panorėję. Beje, didžioji jų dalis renkasi vasarą.
Techniniai patobulinimai gamybos proceso nestabdo, nes yra planuojami žiemą, kai darbo grafikas laisvesnis.
Užsienio praktika
AB „Alita” finansų ir administravimo direktoriaus Vilmanto Pečiūros teigimu, šioje įmonėje nuo praėjusių metų pradėta taikyti užsienyje paplitusi praktika.
„Liepos mėnesį didžioji dalis darbuotojų išeina atostogų, gamyba tuo metu stabdoma. Įmonėje lieka dirbti produkcijos pardavimo skyrius bei dalis administracijos”, – pasakoja V. Pečiūra.
Prieš visuotines atostogas yra prigaminama papildomai produkcijos, todėl birželio mėnesį gamybos apkrovos tikrai didelės. Tačiau sezoninių darbuotojų AB „Alita” nesamdo.
Paprastai įmonėje pats darbymetis prieš šventes – Kalėdas, Velykas. Per metus skirtingų kategorijų produktų gamybos intensyvumas skiriasi. Lengvi alkoholiniai gėrimai populiaresni pavasarį, vasarą bei ankstyvą rudenį, todėl natūraliai didėja jų gamybos apkrovos. Kitų gėrimų – brendžio, degtinės – paklausa panaši ištisus metus, tad ir gamybos tempas pastovus.
Įrangos atnaujinimo bei remonto darbus AB „Alita” atlieka sausio mėnesį, kai sumažėja užsakymų.
Įmonės darbuotojai gali atostogauti bet kada, tačiau dėl visuotinių atostogų įvedimo tokių atvejų sumažėjo.
Perka paslaugas
Lietuvos tekstilininkai gamybos grafiką sudaro individualiai.
Bendrovėje „Utenos trikotažas” visuotinių atostogų nėra. Daugiausiai darbo reikalauja naujų kolekcijų kūrimas, tačiau įmonėje jo nestinga visus metus. Kiek laisvesnis metas – rugsėjis ir sausis.
AB „Utenos trikotažas” generalinė direktorė Regina Sajienė pasakoja, kad sezoninius darbuotojus samdo retai, kur kas dažniau tiesiog perka paslaugas.
Pasak R. Sajienės, įmonės darbuotojai ir vadovai gali pasirinkti atostogoms net piko metą. Remonto ir atnaujinimo darbai įmonės veiklos netrikdo. „Jei sustabdome įrenginį, suplanuojame, kur tą paslaugą pirksime”, – teigia R. Sajienė.
AB „Audimas” rinkodaros vadovas Tomas Želionis pasakoja, jog tradiciškai kompanijos gamyba kartą per metus išeina sinchronizuotų atostogų. Nuo rugpjūčio pirmos savaitės iki rugsėjo pradžios įmonėje dirba tik 30 procentų darbuotojų. Tokiu metu mažiausios apkrovos.
„Gamyba turi pailsėti, o administracija atostogauja priklausomai nuo situacijos”, – teigia rinkodaros vadovas. Šias atostogas įmonė išnaudoja įrangos atnaujinimui bei remontui.
„Gamybos proceso metu įranga nusidėvi, o po atostogų viskas turi tobulai veikti, juk nenorime aukoti įmonės darbo”, – teigia T. Želionis.
Atidirba šeštadieniais
Statybos įmonėms vasara – pats darbymetis.
UAB „Viremida” direktorius Remigijus Butkus sako, jog darbo apkrovos priklauso nuo užsakymų. Žinoma, vasarą tikrai nėra kada atsipūsti.
UAB „Plienas” generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Banga Bartkevičienė teigia, kad jų įmonei darbo nestinga per visus metus, tačiau vasara – itin įtemptas metas. „Kol šilta, pasiruošiame darbui žiemą”, – pasakoja B. Bartkevičienė.
Visuotinių atostogų šiuo metu įmonė neturi, tačiau keletą metų iš eilės atostogaudavo tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Rudeniop tos dienos būdavo atidirbamos šeštadieniais. „Šios atostogos atsipirko, mat darbas tarp švenčių tikrai nėra našus”, – teigia B. Bartkevičienė.
Pasak pavaduotojos rinkodarai, stengiamasi, kad vasarą atostogautų kuo mažiau darbuotojų. „Vis dėlto darbas yra sezoninis, geriausi meistrai net neprašo atostogų, patys supranta gamybos būtinumą”, – sako B. Bartkevičienė.
Darbymetis – rudenį
Baldininkai teigia neturį kada atostogauti.
AB „Klaipėdos baldai” personalo vadovė Virginija Pūraitė sako, kad daugiausiai užsakymų įmonė sulaukianti rudenį.
Vakarų medienos grupės komercijos direktorius Aleksandras Suchanovas teigia ryškaus sezoniškumo nepastebintis.
„Pats darbymetis, kaip ir visų baldininkų, – rudenį ir žiemą. Vasarą užsakymų kiek mažiau”, – sako A. Suchanovas.
Pasak komercijos direktoriaus, darbuotojai natūraliai atostogoms renkasi vasarą. Tačiau sezoninių darbuotojų AB „Klaipėdos mediena” nesamdo. Kiekvieną vasarą įmonėje atliekamas kapitalinis remontas, tada tam tikros linijos veikla sustabdoma.
Indra Duotaitė
„Vakarų ekspresas”