Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre parodyta Dž. Verdžio opera „Traviata”, kurioje solinius vaidmenis atliko Klaipėdos universiteto operinio dainavimo specialybės studentai, nusivylėme.
Galbūt tai buvo puiki proga pasireikšti būsimiesiems artistams, tačiau tokio lygio spektakliai negali būti rodomi profesionaliame teatre.
Tenoro „vibrato” visai neimponavo ir ausiai nebuvo mielas. Pasigedome ir pagrindinės solistės lyrinio tembro. Negirdėjome pagrindinių veikėjų atliekamo teksto, orkestras dažnai užgoždavo solistus. Pats pastatymas buvo nuobodus, trūko išradingų mizanscenų.
Kai dainuojama apie meilę mylimam žmogui, galima būtų į akis bent kartą pažiūrėti. Šiame spektaklyje partneriai scenoje nejautė vienas kito.
Manome, kad klausytoją šiandien labiau traukia trumpas ir greitas efektas, ekspresija, netikėtumas, gražus tembras, gera vaidyba scenoje, o ne ilga ir niekuo nemotyvuota arija ar duetas, kuris trunka aštuonias ir daugiau minučių.
Žiūrovų ironiškos replikos „bravissimo”, nesibaigiantis krizenimas trikdė spektaklio eigą, buvo gaila tiek artistų, tiek vidury veiksmo salę paliekančių klausytojų.
Anksčiau esame matę daug tikrai gyvų spektaklių, tačiau pastarieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai mus nuvylė. „Eugenijaus Onegino” buvo neįmanoma žiūrėti dėl labai prastos scenografijos, „Don Žuanas” – vėl begalinė nuobodybė…” Kas nutiko mūsų numylėtam teatrui?