Generalinė miškų urėdija perspėja, kad ilgą laiką tvyrant karštiems orams, dažniau kyla gaisrų pavojus miškuose. Šiemet šalies ugniagesiams vien liepą jau teko gesinti beveik 80 tokių gaisrų.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos miškuose šiemet jau kilo 184 miškų gaisrai, nuniokoję beveik 30 hektarų žaliojo ploto. Karštomis vasaros dienomis gaisrų miškuose kasdien daugėja, ir juos užgesinti darosi vis sunkiau, ypač jeigu ugnis įsismelkia į durpingą dirvožemį, pabrėžia ugniagesiai.
Miškininkų teigimu, dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą.
Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona – iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.
Šiemet daugiausiai miško gaisrų – net po 19 kilo Varėnos, Nemenčinės, 15 – Vilniaus, 11 – Trakų, 10 – Kretingos miškų urėdijų administruojamose teritorijose ir tiek pat gaisrų Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančiuose miškuose. Šiais metais vidutinis miško gaisrų plotas kol kas yra sąlyginai mažas, tik 0,18 hektaro.
Kol kas didžiausias miško gaisras šiemet užfiksuotas liepos pradžioje Kuršėnų miškų urėdijos Pavenčių girininkijoje, kurio metu išdegė 1,8 hektaro privataus miško.
„Vakarų ekspresas”