Kiek Lietuvos įmonės galės į atmosferą išmesti šiltnamio dujų 2008-2012 m., Europos Komisija (EK) dar nėra priėmusi galutinio sprendimo. Jis turėtų paaiškėti šią vasarą, kai pasibaigs dabar tebevykstančios techninės konsultacijos ir derybos.
Teršalų kvotas konkrečioms šalies įmonėms Vyriausybės strateginio planavimo komitetas patvirtins po to, kai EK paskelbs savo sprendimą.
Lietuva prašė EK, kaip numatė pateiktas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą 2008-2012 metų planas, šalies įmonėms per ateinančius penkerius metus skirti vidutiniškai 16,59 mln. apyvartinių taršos leidimų (ATL) kasmet. Tačiau praėjusį lapkritį EK priėmė sprendimą beveik dvigubai sumažinti šį leidimų įmonėms išmesti šiltnamio dujas į atmosferą skaičių.
Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, EK taip nusprendė remdamasi 2005 metais Lietuvoje faktiškai išmestų dujų kiekiu ir visoms ES valstybėms taikoma vienoda skaičiavimo metodika. Tačiau ne tik mūsų šaliai, bet ir kitoms valstybėms skirta daug mažiau ATL, nei prašyta.
Beje, tik Lietuva gavo 25 proc. didesnę už 2005 metais faktiškai išmestų teršalų kiekį metinę kvotą. Pavyzdžiui, Lenkijai buvo skirta tik 2,6 proc. didesnė kvota, Estijai ir Vengrijai – beveik tiek pat ATL, kiek jos 2005 metais išmetė šiltnamio dujų, o Slovėnijai – dar mažiau, palyginti su 2005 metais išmetimais.
Tačiau Europos Komisijos sprendimas neatitiko mūsų valstybės poreikių. Todėl Lietuva paprašė peržiūrėti šį sprendimą ir atsižvelgti į išskirtinę šalies padėtį – spartų ūkio augimą, kai kurių pramonės šakų – cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo – ypatumus, su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusias problemas.
Taip pat Lietuvai nepalankus veiksnys, kad skiriant 2008-2012 metų ATL kvotą remiamasi tik 2005 metų situacija, kuri neatspindi tikrosios padėties. Tais metais mūsų šalies įmonės neišnaudojo visos skirtos ATL metinės kvotos, nes dėl didelių kuro kainų didžiosios šiluminės elektrinės nedirbo, o dalis elektros energijos buvo importuojama iš Rusijos.
Atsižvelgusi į visus EK argumentus, Lietuva pakoregavo minėtąjį nacionalinį planą ir paprašė 2008-2012 metais skirti vidutiniškai 11,017 mln. ATL kasmet. Šiame pakoreguotame plane EK reikalavimu buvo pateiktos preliminarios ATL kvotos šalies įmonėms, dalyvaujančioms prekybos šiltnamio dujomis sistemoje, pagal „teršėjas moka” principą. Šis principas nėra parankus taršesnį kurą – mazutą, naftos koksą, orimulsiją, akmens anglį naudojančioms įmonėms. Prekybos šiltnamio dujomis sistemos tikslas – skatinti kuo palankesnę aplinkai ir naudojančią mažiausiai energijos gamybą.