Pastarąjį dešimtmetį suklestėjusios Airijos ekspertai pripažįsta, kad prie spartaus ekonomikos augimo smarkiai prisidėjo imigrantai, o į šalį dirbti atvykę žmonės tikina Airijoje besijaučią patogiai.
Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto profesoriaus Džono Fidžeraldo (John Fitzgerald) teigimu, atvykėliai padėjo sureguliuoti Airijos darbo rinką. „Tyrimai rodo, kad imigracija padėjo sparčiau augti Airijos ekonomikai”, – susitikime su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais pažymėjo ekspertas.
Teigiamai imigracijos poveikį vertina ir Airijos verslo bendruomenė. Agentūros „Enterprise Ireland”, padedančios Airijos įmonėms įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje, atstovas Filipas Singltonas (Philip Singleton) atkreipė dėmesį, kad iki tol pigios darbo jėgos šalimi laikytai Airijai 1995-1996 metais iškilo darbo jėgos trūkumo problema.
„Airijoje trūko darbo jėgos, ypač buvo jaučiamas kvalifikuotų specialistų stygius.
Siekiant užpildyti spragas kompiuterinių technologijų srityje, buvo kviečiami kompiuterių ekspertai iš tokių valstybių kaip Rusija ir Indija. Tačiau dėl įvairių sunkumų įdarbinant šiuos žmones paaiškėjo, kad taip problemos išspręsti nepavyks”, – agentūros „Enterprise Ireland”, kurios klientai yra pusketvirto tūkstančio airių įmonių, būstinėje Dubline sakė F. Singltonas. Jo teigimu, imigracija Airijai buvo tokia naudinga būtent todėl, kad valstybė sugebėjo „absorbuoti” atvykėlius.
Dž. Fidžeraldo pastebėjimu, Airijos visuomenė pozityviau nei kitų Europos šalių gyventojai vertina imigracijos poveikį. Tai aiškintina tuo, kad dauguma į Airiją atvykusių žmonių – patirties turintys ir išsilavinę specialistai, priešingai nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, kurias užplūdo nekvalifikuota darbo jėga. Tyrimai taip pat nepatvirtino vis dar pasitaikančių nuogąstavimų, neva atvykėliai atims darbo vietas iš vietinių airių ar smarkiai sumažins atlyginimus.
Kad imigracija iš esmės yra vertinama teigiamai, patvirtina ir šiuo metu parlamento rinkimų agitaciją vykdančių Airijos politikų prioritetai – jie dažniau mini prastos kokybės gatvių problemą nei imigracijos klausimus.
„Mano nuomone, taip yra ne dėl to, kad jie vengtų jautraus imigracijos klausimo. Imigracija paprasčiausiai nėra problema. Airiai nejaučia, kad dėl jos būtų praradę darbus”, – Ekonomikos ir socialinių tyrimų institute atsakydamas į naujienų agentūros ELTA klausimą sakė profesorius Dž. Fidžeraldas.
Airiai, stengdamiesi, kad atvykėliai šalyje jaustųsi kuo patogiau, aptarnavimo srityje itin greitai reagavo į pasikeitusias realijas. Pavyzdžiui, kai kuriuose tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos kursuojančiuose keltuose informacija pateikiama trimis – anglų, lietuvių ir lenkų – kalbomis, Dublino televizijoje transliuojama laida lenkų kalba. Dėl teigiamo Airijos visuomenės požiūrio į imigrantus šalyje gyvenantys lietuviai sako išvengę kultūrinio šoko.
Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad imigracija paliko aiškiai matomą pėdsaką Airijos gyvenime. Dėl didelio imigrantų skaičiaus šalyje sparčiai brangsta būstas, infrastruktūra kol kas ne visiškai pajėgi aptarnauti pagausėjusią visuomenę, itin daug problemų yra viešojo transporto sistemoje. Šių problemų sprendimas tapo vienu svarbiausių Airijos politikų uždavinių artimiausiu metu.
Abejoti aukštu gyvenimo kokybės lygiu Airijoje neleidžia ir autoritetingo britų savaitraščio „The Economist” prieš dvejus metus atliktas pasaulinis tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog Airija yra laikoma geriausia šalimi gyventi.