Airijos lietuviai nemato perspektyvų tėvynėje

Lietuva gali pasinaudoti XX amžiaus pabaigoje suklestėjusios Airijos patirtimi spręsdama šių dienų problemas, mano šalies prezidentė Merė Makelis (Mary McAlees).

Panaši istorija

Interviu Lietuvos žiniasklaidai prezidentė priminė, kad Lietuvoje dabar itin aktuali emigracijos problema Airiją kamavo daugiau nei 150 metų, iki pat praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio.

„Airijai sekasi gerai, todėl prieš 20 ar 30 metų šalį palikę emigrantai grįžta atgal. Taip pat įvyks ir Lietuvoje”, – atsakydama į Eltos klausimą Dubline teigė M. Makelis.

Airijoje XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje emigracija buvo didžiausia pasaulyje. Tik po Antrojo pasaulinio karo dėl teigiamo prieaugio, o vėliau ir dėl teigiamo migracijos saldo gyventojų pamažu ėmė daugėti.

Pastarąjį dešimtmetį Airija pagal gyventojų skaičiaus augimą Europos Sąjungoje (ES) užima lyderės pozicijas.

Airijos prezidentės teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių šalies ekonomikos suklestėjimą, buvo septintąjį dešimtmetį prasidėjusios gausios investicijos į švietimą ir didelis dėmesys technologinėms naujovėms.

„Airija praleido pirmąją pramonės revoliuciją. Atėjus antrajai – informacinėms technologijoms, kompiuterių kartai – pakeitėme savo švietimo sistemą, daugiau dėmesio skirdami mokslui ir technologijoms. Taip pradėjome kelionę į žinių ekonomiką, ir ją vis dar tęsiame”, – sakė prezidentė M. Makelis, gegužės 22-ąją atvyksianti į Lietuvą.

Pakeitė ES

Airijos valstybės vadovė pažymėjo, kad tiek Airijos, tiek Lietuvos gyvenimus labiausiai pakeitė narystė Europos Sąjungoje.

„Kai aš augau, Airija buvo trečiojo pasaulio šalis, dabar ji yra pirmojo pasaulio šalis. Mūsų žmonės grįžta, – teigė prezidentė. – Tikiu, kad mūsų emigracijos istorija ir mūsų istorija apskritai suteikia viltį kitoms šalims. Nežinau ar galite viską tiesiog perimti. Tikiu, kad Lietuva ras ir išradingesnių būdų kelti ekonomiką ir keisti ateitį”.

Grįžti neverta

Dauguma Airijos lietuvių norėtų grįžti į tėvynę, bet Lietuvoje nemato perspektyvų, mano Airijos lietuvių bendruomenės nariai.

Tuo tarpu prieš dvejus su puse metų įsteigtos Airijos lietuvių bendruomenės atstovė paragino Lietuvos valdžią aktyviau bendradarbiauti su išeiviais sprendžiant emigracijos problemą.

„Lietuvos valdžios kuriamų strategijų įgyvendinimas užtrunka. Norint sugrąžinti lietuvius namo, vertėtų kurti darbo grupes, prie kurių mielai prisidėtų ir mūsų organizacija, o jos efektyviau rastų sprendimo būdus”, – diskusijoje su Lietuvos žurnalistais sakė Airijos lietuvių bendruomenės tarybos narė, Dublino regiono pirmininkė Laura Garbaravičiūtė-Braun.

Į tėvynę Airijos lietuvių mažai grįžta todėl, kad jie neturi pakankamai informacijos apie karjeros ir įsidarbinimo galimybes Lietuvoje. Airijoje kalbinti lietuviai tikino, kad Lietuvoje pastaruoju metu reklamuojamos akcijos, neva raginančios išeivius grįžti į tėvynę, jų visiškai nepasiekia.

Pirmasis bandymas informuoti išeivius apie darbo galimybes Lietuvoje buvo balandžio pabaigoje Dubline surengta darbų mugė. Deja, pirmasis blynas prisvilo – įvairių Lietuvos miestų darbo biržų siūlomi darbai buvo sutikti pašaipiai. Emigrantams buvo pateikti tokie pasiūlymai: stalius – 1300 litų, elektrotechnikas – 1700 litų, kepėjas – 1000 litų ir pan.

Maždaug tiek bet kuris emigrantas Airijoje uždirba per savaitę.

L. Garbaravičiūtės-Braun teigimu, vienintelės aktyviai lietuvius grįžti vilioja Lietuvos statybų bendrovės.

Praranda lietuvybę

„Taip tarsi auginame prorusišką bendruomenę”, – sakė Airijos lietuvių verslo asociacijos prezidentas Mindaugas Maciulevičius.

Problemų kelia Lietuvos migracijos departamento reikalavimas, kad Lietuvos piliečiai, norintys sutvarkyti savo naujagimių pilietybės reikalus, gautų iš Airijos pasų tarnybos pažymas, jog jų vaikai nėra Airijos piliečiai. Tai įrodančių dokumentų neįmanoma gauti tėvams, pragyvenusiems Airijoje ilgiau nei trejus metus iki vaiko gimimo – tokiu atveju vaikas gauna ne pažymą, o galiojantį Airijos piliečio pasą. Taip prarandama net teorinė galimybė gauti Lietuvos pilietybę, nes pagal Airijos pilietybės įstatymą Airijos pilietybės atsisakyti neįmanoma.

Be informacijos

Kita aktuali problema, su kuria susiduria Airijoje gyvenantys mūsų tautiečiai, – ribotos galimybės gauti lietuviškos žiniasklaidos informaciją.

Iki šiol Airijos lietuviams problematiška žiūrėti Lietuvos televizijos programas. Jie priversti pasitenkinti rusiškais kanalais, o tai dažnai sukelia neigiamų padarinių.

Daugybė lietuvių

2006 metų surašymo duomenimis, Airijoje gyvena 24,6 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau jų yra bent kelis kartus daugiau.

1998-2006 metais Airijoje lietuviams išduota per 56 tūkst. vadinamųjų PPS (angl. – personal public service) numerių, kurie būtini norint pradėti legaliai dirbti.

Šiemet kas mėnesį juos gauna dar apie 950 Lietuvos piliečių.

Neabejojama, kad lietuvių Airijoje iš tiesų yra daugiau nei rodo šie skaičiai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.