Padažnėjęs lietus ne vieną klaipėdietį privertė apsidairyti, kur jo skėtis. Daugeliui skėčiai lūžta dažniau, nei yra pinigų pirkti naują. Juos labai „sekasi” ir pamiršti, ir pamesti, todėl vis tiek tenka ieškoti naujo.
Prekyvietėje dirbanti pardavėja Svetlana patikino, kad prasidėjus lietums žmonės iš tiesų pradėjo pirkti skėčius. Pirkėjus pirmiausiai domina kaina, paskui dydis ir spalva. Išankstinėmis žiniomis apie skėčių gamybos firmas pasižymi tik nedaugelis ekstravagantiškų moterų. Vyrai dar rečiau perka skėčius. Dažniau tai už juos padaro kas nors iš šeimos narių. Ieškodami vyriškų skėčių, pirkėjai dažniausiai kreipia dėmesį į patvarumą.
Prekiautoja turi tris savo skėčius, kuriuos renkasi pagal metų laiką ir lietaus stiprumą. Spalvos, firmos ir stiliaus nesureikšmina, nes tai pirmiausiai turįs būti patikimas stogas nuo „prakiurusio” dangaus.
Svetlana demonstravo stilingus įvairių spalvų ir tvirtokus skėčius, gautus iš Ispanijos. Jie platūs, kompaktiški, gerai saugo nuo stipraus lietaus. Yra įvairių spalvų ir audinio raštų, galima derinti prie įvairios aprangos ir stiliaus. Tačiau į klausimą, ar jie tinka vėjuotiems pajūrio orams, prekiautoja atsakė tylėjimu.
Didžiausią skėčių įvairovę siūlo vokiečių gamintojai. Nuo didelių su riestomis tvirtomis rankenomis solidiems džentelmenams iki ryškiai spalvingų vaikiškų. Kitoje prekyvietėje yra skėčių, kainuojančių 300 litų. Ant lipduko yra ir perbraukta kita kaina – 350. Šie skėčiai dideli, tvirti, nesulankstomi, gali atstoti lazdą ar net „ginklą” – bent nuo šunų apsiginti. Tačiau jų kaina ne už garantuotą patvarumą, o veikiau už firmos vardą.
Klaipėdietė Marytė, dirbanti prekybos sistemoje, sakė, kad neblogą skėtį už 25 litus pirko turguje. Už 7 litus esą neverta pirkti, nes uostamiesčio vėjas juos iš karto išnarina, ir taisyti nėra ką.
Įvairios remonto dirbtuvės vieningai kartojo, kad skėčių nebetaiso. Tai gali padaryti nebent geras „turintis nagus” giminaitis ar šeimos draugas. Dar pasiūlė ieškoti pagalbos pas batsiuvius, kurie „iš geros širdies” kartais apsiima sutaisyti ir skėtį.
„Skėčių taisymas – negrįžtama praeitis. Vieną pusę sutaisome, kitą dieną atneša taisyti antrą pusę. Laiko sugaišti ir darbo įdėti reikia daug, o klientas sako, kad penki litai už remontą yra labai brangu, kad už septynis naują skėtį nusiperka. Ką patarti? Nepirkti „vienkartinių” sulankstomų skėčių už 5 ar 7 litus, o pasirinkti patvarų nesulankstomą. Jei skėtis sulūžo, mesti lauk ir pirkti kitą. Remontuoti niekada nebesiimsime”,- kalbėjo nagingas meistras Vytautas. Dar priminė, kad verčiau turėti kišenėje telpantį polietileno lietpaltį nei blogą skėtį.
Šiandienio skėčio išradėju laikomas V.K.Karteris. Savo konstrukcijos skėtį jis patentavo 1885 metais.
Daugelyje kalbų skėtis vadinamas „umbrella”, iš lotyniško žodžio „umbra” – šešėlis arba pavėsis.