Pietų ir Šiaurės Korėja pasmerkė Japonijos ketinimus perrašyti pacifisitinę šalies konstituciją ir pareiškė, kad jie gali būti palaikyti karinės agresijos ženklu.
Senyvo amžiaus korėjiečiai širdyse tebeslepia 1910-1945 metais pusiasalyje viešpatavusio žiauraus japonų kolonijinio valdymo paliktas nuoskaudas.
Tačiau Japonijos parlamentas pirmadienį pritarė įstatymo projektui, nustatančiam referendumo procedūras. 1947 metais amerikiečių parengta konstituciją, kurioje teigiama, jog šalis visiems laikams atsisako teisės stoti į karą, bandoma taisyti pirmą kartą.
„Mes rimtai susirūpinę, kad Japonija galės turėti armiją ir kad tai gali baigtis jos imperinio militarizmo atgimimu”, – Pietų Korėjos pagrindinės opozicinės Didžiosios nacionalinės partijos atstovės Na Kyung-Won (Na Kjungvon) žodžius cituoja naujienų agentūra „Yonhap”.
Provyriausybinė Uri partija apkaltino Tokiją bandant grįžti prie militaristinės praeities ir atsisakyti „tikrųjų savo pačios istorijos apmąstymų, įskaitant kareivinių prostitučių klausimą”.
Konservatyviomis pažiūromis garsėjantis Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė), pirmasis šalies lyderis, gimęs po Antrojo pasaulinio karo, konstitucijos pataisas vadina vienu pagrindinių savo politinių tikslų.
Šių metų pradžioje premjero pasakyti žodžiai, jog nėra jokių įrodymų, kad vadinamosios „paguodos moterys” karo metais japonų kariams kareivinėse buvo prievarta verčiamos teikti lytines paslaugas, sukėlė prieštaringų vertinimų.
Siūlomas konstitucijos pataisas sukritikavo ir Šiaurės Korėja.
„Sh.Abe grupės pastangos peržiūrėti Japonijos konstituciją yra pavojingas mėginimas vykdyti agresyvią militaristinę politiką, – rašo valdančiosios Komunistų partijos laikraštis „Rodong Sinmun”. – Šiuos žingsnius skatina ketinimai įkurti karo laikų valstybinę sistemą, išlaisvinančią Japoniją nuo visų teisinių suvaržymų ir leidžiančią jai teisėtai imtis ginkluotų veiksmų prieš kitas šalis”.