Šeštadienio pavakare Panevėžio rajone kruša nusiaubė ne vieną kaimą. Daugiausia nukentėjo pastatų stogai, pasėliai bei gyvuliai. Miškai nusėti nulaužytomis šakomis, išversti medžiai. Vakar speciali komisija lankė stichinės nelaimės nuniokotas vietas, o gyventojai sakė dar tokios krušos nepamenantys. Anot meteorologų, tokius reiškinius išprovokuoja vis didėjantis atmosferos užterštumas.
Šeštadienį dar neregėto mūsų krašte dydžio kruša nusiaubė ne vieną Karsakiškio seniūnijos kaimą. Vištos kiaušinio dydžio ledai daužė pastatų stogus, langus, niokojo pasėlius, automobilius, kliuvo laukuose besiganiusiems gyvuliams.
Vakar PB korespondentams apsilankius stichinę nelaimę išgyvenusiame Aščiagalių kaime teko išvysti skylėtus šiferio stogus, išmuštus langų stiklus, išlaužytus augalus.
Iš dangaus krito ledukai
Aščiagalių kaime gyvenatys Paulina ir Jurgis Lukoševičiai krušą prisimena su siaubu. Sutuoktinių teigimu, graži ir saulėta diena nežadėjo tokių netikėtų oro permainų. Didžiulis vėjas staiga pakilo apie 18 valandą.
„Tuo metu ėjau iš daržo ir staiga pradėjo lyti žirnio didumo ledukais. Po to gabaliukai pasidarė vyšnios, kaštono dydžio, o vėliau – vištos kiaušinio dydžio. Kruša pylė iš pietų pusės, todėl skubiai pasislėpiau prisišliejęs šiaurinėje namo pusėje”, – prisiminė 77-erių metų J.Lukoševičius.
„Atrodė, kad tarsi kažkas sproginėtų. Dužo langai. Vos pradėjus lyti ledo žirniais, mes jau pasibėdojome, kad bus blogai, o čia pasipylė šitokie gabalai. Būčiau žinojusi, kad taip bus, būčiau karvutę vidun įvedusi. Nemaniau rasianti gyvuliuką dar gyvą”, – kalbėjo liūties metu namuose buvusi septyniasdešimtmetė P.Lukoševičienė.
Sutuoktinių P. ir J. Lukoševičių teigimu, kruša ir stiprus vėjas truko apie dvidešimt minučių, o iškritę ledai kieme netirpo net kelias valandas. Po krušos apžiūrėję laukus žmonės pamatė išdaužytus cukrinius runkelius, vaiskrūmius, gėlynus. Lauke besiganiusi karvutė liko gyva. Namo ir ūkinių pastatų stoguose žiojėjo ledų išdaužtos skylės.
Liko be elektros
Kaiminystėje gyvenanti 80-metė Vlada Juškelienė taip pat rodė skylėtą tvarto stogą. Dėl krušos moteris jau kelias dienas gyvena be elektros.
Nukentėjo ir lauke buvę automobiliai – ledai išdaužė stiklus bei sulankstė skardas. Kelyje užklupti vairuotojai iš pradžių bandė dengti mašinų stiklus, bet nuo krintančių ledų turėjo slėptis automobiliuose.
Miškuose, kur praūžė kruša, vakar buvo pribyrėję gausybė šakų, matėsi ir išvartytų medžių.
Teikia prašymus seniūnijai
Karsakiškio seniūnės Nijolės Gaižiūnienės žiniomis, nukentėjo Bygailių, Aščiagalių, Tiltagalių, Akmenių, Žiliškių, Žvikų, Patrakių bei Gailių durpyno kaimai.
Dėl stichijos patyrę nuostolių gyventojai buvo raginami atvykti į Karsakiškio seniūniją ir pateikti prašymus dėl žalos atlyginimo. Tuos prašymus ketinama perduoti Panevėžio rajono savivaldybei.
„Šiuo metu turiu apie dvidešimt prašymų. Yra ir tokių, kur žmonės ir kaimynus surašė. Tai nedraudžiama, juk yra močiučių, kurioms atvykti sunku. Manau, kad žmonės kreipsis dar bent kelias dienas”, – teigė Karsakiškio seniūnė.
N.Gaižiūnienės duomenimis, yra ir nuo krušos nukentėjusių žmonių – vienam ūkininkui, skubėjusiam įvairuoti po stogu automobilį, ledai praskėlė galvą.
Lankėsi speciali komisija
Vakar stichinės nelaimės padariniams įvertinti sudaryta Panevėžio rajono savivaldybės komisija lankėsi Karsakiškio seniūnijoje.
Pasak vieno komisijos narių Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno, daugiausia nukentėjo gyventojų pastatų stogai. Juos teks keisti. Mažiau nukentėjo pasėliai.
V.Kriaučiūno teigimu, laukuose stichinę nelaimę išgyvenę gyvuliai patyrė stresą, ant jų matyti kraujosruvų. Anot V.Kriaučiūno, tik specialistai galės įvertinti, ar kruša nepadarė žalos veršingoms karvėms.
Įvertinus stichijos padarinius gyventojams bent dalis žalos turėtų būti atlyginta. Dar sprendžiama, iš kokių lėšų tai bus padaryta.
Kaltas užterštumas
Anot Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologės Loretos Adomavičiūtės, stichija praslinko maždaug 1 kilometro pločio ruožu.
„To negalima būtų pavadinti škvalu, nes šis reiškinys tetrunka pora minučių, o minėtasis užsitęsė iki dvidešimties. Greičiau tai buvo stiprus gūsingas vėjas, kurio greitis maždaug 11 metrų per sekundę”, – pasakojo meteorologė.
L.Adomavičiūtės žiniomis, panašaus dydžio 4×4 cm ledai kadaise krito Marijampolės rajone.
Kruša retesnė miškinguose rajonuose, vadinas, iškirtus miškus šis reiškinys padažnėja. Ledų formavimuisi turi įtakos atmosferos užterštumas.
„Kuo daugiau bus teršiama aplinka, tuo didesnė tikimybė sulaukti tokių nepageidautinų reiškinių kaip praėjusį šeštadienį”, – sakė meteorologė L.Adomavičiūtė.
Rita Skavičienė