Automobilių savininkai savo turtą nuo vagių saugo trikdydami kaimynų ramybę
Klaidingai suveikiančios automobilių apsaugos sistemos Vakarų šalyse seniai nugrimzdo užmarštin, tuo tarpu Lietuvoje jų kauksmas vis dar trikdo aplinkinius ir nenoriai traukiasi iš kiemų bei gatvių.
Kaukia nuo lietaus ir vėjo
Kauno įmonių, diegiančių automobilių apsaugos sistemas, specialistai įvardija kelias priežastis, kodėl miestiečius žadina automobilių „koncertai”. Bendrovės „Altas” prekybos vadovas Tadas Raulynaitis atkreipia dėmesį į smūginius daviklius, kurie įjungia signalizaciją po smūgio į automobilį.
„Jeigu daviklis pernelyg jautriai sureguliuotas, jis gali reaguoti į greta prariedėjusį sunkvežimį, karkiantį kiaurą kitos mašinos duslintuvą ar kitokius virpesius”, – pastebėjo specialistas. Šie davikliai įtaisomi pagal užsakovų pageidavimus.
Kita priežastis, kodėl automobiliai prižadina ne tik savininkus, bet ir jų kaimynus, pasak T.Raulynaičio, yra nuo senų laikų įmontuoti mikrobangų davikliai, kuriais stengiamasi nubaidyti ilgapirščius. Tam pritaria ir Vitalis Danilavičius, bendrovės „Lapinas” vadovas: „Mikrobangų davikliai reaguoja ne tik į pokyčius automobilio viduje, bet ir teritorijoje aplink jį. Tokie davikliai buvo populiarūs nuo 1990-ųjų iki 1998-2000 metų. Tobulėjant technologijoms atsirado pažangesnių sistemų, todėl dabar mikrobangų davikliai yra statomi gana retai. Be to, jie neturi Europos Sąjungos nustatytų sertifikatų, todėl kaukia, kai lyja, sninga ar nukrenta medžio lapas”.
Anot įmonės direktoriaus, „Lapino” meistrai atsisakė tokių sistemų prieš trejus metus. „Žinoma, kiekvienam ką tik pirktas automobilis yra labai brangus. Žmogus nori kuo geriau apsaugoti savo turtą, todėl sugalvoja keisčiausių pasiūlymų mūsų meistrams”, – kalbėjo V. Danilavičius, kartais dar sutinkantis vairuotoją, norintį, kad jo automobilis fiksuotų net jautriausius aplinkos judesius.
Kaimynai griebiasi keršto
Specialistai sutartinai teigia, jog geras meistras pirmiausia turi mokėti kvalifikuotai ir suprantamai paaiškinti, kokie bus apsaugos sistemos veikimo principai ir kokių pasekmių gali sulaukti automobilio savininkas, norintis apkaišioti savo turtą visais įmanomais davikliais. „Daug tokių pageidavimų kyla iš nežinojimo. Kai kurie klientai išsireikalauja įdiegti mikrobangų daviklius, tačiau paprastai po pusmečio neapsikentę grįžta ir prašo juos atjungti. Signalizacija turi kaukti tada, kai yra realus pavojus, o ne trikdyti žmonių ramybę”, – patirtimi dalijosi V. Danilavičius ir priminė, kad dažnai daviklių jautrumą automobilių šeimininkai gali reguliuoti patys, atsižvelgdami į būsimas aplinkybes.
Panašiai galvoja ir studentas Gediminas, „Kauno dienos” žurnalistams papasakojęs gyvenimo universiteto bendrabutyje įspūdžius. Pasak jaunuolio, vis daugiau studentų perka automobilius ir stato bendrabučių aikštelėse. Deja, kartais ne visiems keturračiams lieka vietos, todėl tenka juos statyti ir visai šalia bendrabučio langų.
„Vieno kaimyno automobilio signalizacija klykė visą naktį. Pats tikriausiai per kietai miegojo po vakarėlio ir nesivargino dėl kitų gyventojų spalvotų sapnų. Todėl iš ryto automobilio salone rado per galinį stiklą įmestą nedidelį spalvoto vaizdo televizorių”, – pasakojo Gediminas.
Rūpinasi ir draudikai
Pasak specialistų, didžiausias tokių „televizorių-bombų” pavojus kyla automobiliams, kurių savininkai pagaili pinigų kvalifikuoto meistro paslaugoms. „Sistemos, kurias sumontuoja savamoksliai mechanikai savo garažiukuose, vėliau drasko nervus ne tik savininkams, bet ir jų kaimynams”, – neabejojo T.Raulynaitis. Jo teigimu, daugelyje Europos šalių smūginiai ir mikrobangų davikliai yra draudžiami, o tokių „auksarankių” meistrų, kurie dirba garažuose prie daugiabučių ir gali įgyvendinti keisčiausius vairuotojų pageidavimus, Vakaruose beveik nėra.
„Daugumoje ES valstybių diegiamos apsaugos sistemos, kurios saugo tik transporto priemonę – garsinė sirena suveikia tada, kai būna pažeistas automobilio vidinis perimetras: atidaromos durys, laužiama degimo spynelė, išdaužomas stiklas ar pakeliamas bagažinės, variklio dangtis”, – sakė „Alto” atstovas.
Bendrovės, kuriose dirba „Kauno dienos” kalbinti specialistai, yra Apsaugos verslo grupės narės. Ši visuomeninė organizacija, vienijanti įmones, veikiančias asmens, turto bei verslo apsaugos srityje, su draudimo kompanijomis yra nustačiusi apsaugos sistemų sąrašą. Būtent draudikų žodis yra lemiamas – jie tiksliai nustato kiekvienos signalizacijos efektyvumą. Draudimo kompanijos nelinkusios rizikuoti savo pinigais.
Vagys važiuoja į užsienį
Minėtame sąraše galima rasti įvairių apsaugos sistemų: nuo pačių paprasčiausių iki valdomų palydoviniu ryšiu. Be to, informaciją apie turtui iškilusį pavojų automobilio savininkas gali gauti mobiliuoju telefonu.
Nors kartu su apsaugos sistemomis tobulėja ir automobilių vagys, tačiau transporto vagystes narpliojantis Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Skladas teigia, kad nusikaltimų pastebimai sumažėjo: „Per šešis šių metų mėnesius užregistruota 390 automobilių vagysčių. Pernai per tą patį laikotarpį nusikaltėliai pavogė 646 automobilius”.
Policijos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai šiemet pagrobtų transporto priemonių buvo be signalizacijos. 64 pavogti automobiliai buvo drausti.
„Sunku pasakyti, kas lėmė grobimų sumažėjimą. Vieni vagys sulaikyti ar įkalinti, kiti – savo juodais darbeliais tikriausiai užsiima užsienyje. Todėl kauniečiai gali miegoti šiek tiek ramiau”, – tikino G.Skladas.
Miesto Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai konstatuoja, jog gyventojus naktimis dažniausiai prikelia ne automobilių signalizacijos, o garsi muzika kaimynų bute, prekybos centrų ventiliatoriai bei privatūs asmenys, sprogdinantys fejerverkus. Skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė sakė, kad skundų dėl signalizacijų keliamo triukšmo Savivaldybė nėra gavusi.
„Tačiau visiškai sutinku su žmonėmis, kurie nepatenkinti dėl automobilių kauksmo. Aš pati neretai kenčiu nuo tokio triukšmo. Ypač daug vargo būna vėjuotą naktį”, – prisipažino vedėja.
Artūras Pučėta