Lietuvos darbdaviams iššūkiu ateityje taps darbo laiko, darbo paieškos ir samdos sutarčių lankstumas, o profsąjungų veikla pereinant į Europos Sąjungos normų įtvirtinimą Lietuvoje darysis „mažai reikšminga”. Tokia išvada skelbiama Socialinės ir ekonominės plėtros centro atliktame tyrime „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas”. Minėtą taikomąjį mokslinį tyrimą užsakė Ūkio ministerija.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) šalies ūkio raidos įžvalgas konsultaciniame posėdyje kartu su tyrimo autoriais aptars antradienį.
Įžvalgoje bandoma atsakyti, kokių reikia imtis priemonių, kad Lietuva neatsidurtų finansinių vertės kūrimo srautų užribyje ir kuris šalies ūkio sektorius užtikrintų maksimalią pridėtinę vertę – tradicinė gamyba ar paslaugų teikimas?
Analizės autorių teigimu, nacionalinio ūkio ypatumus nulems keli veiksniai – globalizacija, makroekonomikos būklė, demografija ir darbo jėga, ūkio sektorių pajėgumas, žinių vadyba bei kiti. Pastebimos ir pavojingos tendencijos Lietuvos mokslui bei technologijoms. Biotechnologijų plėtra Lietuvoje, anot tyrimo išvadų, gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei jos produktai bus plačiai naudojami daugumoje valstybės ekonominės veiklos sričių ir jei atsiras vietinė konkurencija.