Ar skubėti anksčiau grąžinti paskolas?

Atsiradus laisvų pinigų arba netikėtai jų gavus, klausimų, kaip juos naudingiau panaudoti, nekyla tiems, kas turi skolų ar paskolų. Paprastai tokie žmonės skuba pasinaudoti galimybe grąžinti skolas anksčiau ar bent jas sumažinti. Tačiau ar visada naudinga taip daryti?

Naudinga, jei paskolas grąžinti vėluojame. Kitu atveju reikėtų žiūrėti, ar laisvų pinigų negalime panaudoti pelningiau.

Finansinė išankstinio paskolos grąžinimo nauda – tai sutaupytos palūkanos. Juk palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos likučio. Sumažėjus paskolos dydžiui, mokame mažiau palūkanų, kuo greičiau grąžiname paskolą, tuo palūkanų sumokame mažiau. Todėl verta anksčiau grąžinti paskolas, už kurias mokame didesnes palūkanas (už panaudotą kreditą kredito kortelėje, už išsimokėtinai įsigytus pirkinius, už vartojimo kreditus ir panašiai). Prieš grąžinant paskolas reikėtų išsiaiškinti išankstinio grąžinimo sąlygas konkrečioms sutartims.

Kitaip yra su būsto kreditais. Palūkanos už šios rūšies paskolas jau kurį laiką didėja, ypač už paskolas litais. Tačiau jos vis tiek išlieka mažos, nes kol kas yra subsidijuojamos valstybės – mokantieji palūkanas už būsto kreditus gali pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Reikia tik rasti, kur ir kaip už laisvas lėšas galėtume gauti daugiau pajamų, nei sutaupytume palūkanų.

Įsivaizduokime, kad turime laisvą tūkstantį litų. Kartu turime būsto paskolą, už kurią mokame pastovias palūkanas. Šiandien pastovių palūkanų už paskolas litais norma jau 7 procentai. Tačiau, pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, 27 proc. sumokėtų palūkanų sugrįš, todėl galime sakyti, kad palūkanų norma 5,11 procento. Likęs paskolos laikas – ne mažiau kaip 10 metų.

Šiandien sumokėję papildomą tūkstančio litų įmoką per dešimt metų sutaupytume 511 litų palūkanų. Kitas pasirinkimas – sumokėti tūkstančio litų įmoką į III pakopos pensijų fondą. Toks taupymo būdas per GPM lengvatą yra remiamas valstybės. Todėl jau kitąmet, jei mūsų pajamos apmokestinamos 27 proc. tarifu, susigrąžintume 270 litų. Šiuos pinigus vėl reikėtų investuoti į pensijų fondą. Tiesa, pasiimant investuotus pinigus reikės sumokėti 150 litų pajamų mokesčio. Užtektų, kad investicijos į fondą pelningumas būtų bent 2,5 proc. per metus, kad mūsų šiandien investuotas tūkstantis litų per 10 metų mums uždirbtų daugiau kaip 511 litų. Reikia pastebėti, kad 2,5 proc. grąža pensijų fondui yra pernelyg kukli. Taigi labai tikėtina, kad investavę į pensijų fondus gautume daugiau negu sutaupytume palūkanų. Tiesa, kad nebūtų atimta pajamų mokesčio lengvata, pinigų iš pensijų fondų reikėtų neišimti bent 10 metų.

Jei pasirinktume investavimo priemones, kurių valstybė nesubsidijuoja, investicijų pelningumas turėtų būti didesnis, kad iš jų gauta suma būtų didesnė negu sutaupytų palūkanų suma. Todėl reikėtų investuoti ilgesnį laiką.

Reikia paminėti ir kitą išankstinio paskolos grąžinimo naudą – tai sumažėję finansiniai įsipareigojimai, sumažėjusi paskolos našta ir suvaržymai, didesnis finansinis saugumas dabar. Už saugumą žmonės neretai pasirengę sumokėti arba atsisakyti galimos didesnės naudos ateityje. Kiekvienas turime pasirinkti, kas svarbiau, – mažesnė skola šiandien ar didesnis turtas ateityje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.