Dauguma žmonių, kurie ne kartą gyvenime skaudžiai nukentėjo, kur kas lengviau pasiduoda svetimai įtakai. Tokį dėsningumą nustatė Didžiosios Britanijos Lesterio universiteto mokslininkai.
Pusę metų trukęs tyrimas, atliktas universiteto Psichologijos mokykloje, parodė, jog nemalonūs įvykiai, pergyventi vaikystėje ir jaunystėje, verčia brandžius žmones pasiduoti svetimai įtakai. Ištyrę 60 nesėkmių persekiojamų žmonių, psichologai priėjo prie išvados, kad jie labiau pasiduoda žiniasklaidos ir reklamos įtakai, spaudimui policijoje ir būna dažniau melagingai apkaltinami bei apgaunami.
Dauguma žmonių, patyrusių gyvenimiškų katastrofų, liaujasi pasitikėti savo pačių vertinimais ir neturi tvirtos nuomonės. Kitaip tariant, perėję ugnį ir vandenį, sukaupę patirties, jie tampa lengviau įtikinami kitų, yra labiau linkę nusileisti nei priešintis spaudimui. Ši teorija, kurią iškėlė Lesterio universiteto psichologai, vienodai liečia tiek vyrus, tiek moteris.
Prie sunkių gyvenimo įvykių tyrėjai priskyrė tokius išbandymus: sunkias ligas ir traumas; abortą (tiek jį patyrusias moteris, tiek šalia šių moterų buvusius vyrus); sunkumus darbe (atleidimą); patyčias mokykloje; susidūrimą su kriminalu (ar tiriamasis buvo tapęs seksualinės prievartos arba plėšimo auka); tėvų skyrybas; šeimos nario arba kito artimo žmogaus mirtį.
Psichologų vertinimu, iki 70 proc. atvejų, kai pasiduodama svetimai įtakai, galima paaiškinti karčia gyvenimo patirtimi. Be to, reikšmės turi ir tai, kokiu būdu žmonės įveikė sielvartą arba nemalonumus. Vieni linkę mokytis iš klaidų ir savarankiškai išanalizuoja bei keičia kai kuriuos gyvenimo principus, tačiau dauguma liaujasi pasitikėti savimi, manydami, kad jų mąstymas ir sprendimai sukelia neigiamų padarinių, nes jie patys yra niekam tikę.
Psichologai dar kartą pabrėžia, jog svarbų vaidmenį vaidina vaikystėje matytas tėvų pavyzdys. Jeigu tėvai fokusuoja dėmesį tik į nesėkmes, nelaimes išgyvena pabrėžtinai, toks reagavimo modelis formuojasi ir jų atžaloms.