Armėnai šeštadienį rinks naują parlamentą, vildamiesi, kad jis ilgainiui padės išbristi iš baisaus skurdo, kuris nuo nepriklausomybės paskelbimo prieš daugiau nei 15 metų alina šią buvusią sovietinę respubliką.
Nors viešosios nuomonės apklausos rodo, kad armėnų visuomenė nori radikalių permainų, analitikai prognozuoja, kad opozicijos susiskaldymas ir rinkėjų apatija atvers kelią į pergalę provyriausybinėms partijoms.
Daug politika nusivylusių armėnų sako, kad apskritai neketina balsuoti.
„Kam balsuoti? Nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje, paprastų žmonių gyvenimas nesikeis. Visa tai beprasmiška”, – sakė 42 metų Achavnis Sogojanas, gyvenantis skurdžiame Kondo rajone, įsikūrusiame ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Armėnijos sostinę Jerevaną.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Armėnija pasirengusi reformoms. Jerevane gausu gražių lauko kavinių ir elegantiškų prabangių drabužių parduotuvių, tačiau už sostinės ribų žmonės priversti kęsti baisų skurdą.
Vaizdingose kalnų vietovėse įsikūrę kaimai liko be gyventojų, nes šimtai tūkstančių armėnų išvyko iš šalies ieškoti darbo užsienyje. Nuo sovietinių laikų stūksančios gamyklos baigia sugriūti.
Šalyje, kurioje iš viso yra 3 mln. gyventojų, daugiau nei 30 proc. žmonių priversti per dieną išsisukti su mažiau nei 2 JAV doleriais. Daug daugiau armėnų vos suduria galą su galu ir jiems sunkiai sekasi uždirbti pinigų pačioms būtiniausioms reikmėms.
Kovą atlikta „Gallup” apklausa parodė, kad daugiau nei pusė armėnų mano, kad jų šalis eina blogu keliu. Sausį panašaus tyrimo metu 93 proc. respondentų nurodė, kad Armėnijai būtinos „radikalios” socialinės ir ekonominės permainos.
Vis dėlto prognozuojama, kad ir šiuose rinkimuose pergalę švęs dvi provyriausybinės partijos – Respublikonų partija ir milijonieriaus, buvusio rankų lenkimo pasaulio čempiono Gagiko Carukiano partija „Klestinti Armėnija”.
Opozicija tvirtina, kad per šeštadienio balsavimą, kurį daug kas laiko kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų generaline repeticija, bus klastojami balsai, kad pergalę iškovotų Respublikonų partija.
Jos lyderis, ministras pirmininkas Seržas Sargsianas laikomas realiausiu kandidatu prezidento poste pakeisti Robertą Kočarianą, kuris kitais metais baigs savo antrą kadenciją ir nebegalės siekti perrinkimo.
Opozicijos lyderiai sako, kad rengiasi organizuoti masines protesto akcijas, jei nuspręs, kad rinkimai buvo neskaidrūs.
„Jei rinkimų rezultatai bus klastojami, mes visomis įmanomomis priemonėmis kovosime su falsifikavimu… Pasitelksime žmonių, kurie nori gyventi laisvoje ir demokratiškoje šalyje, galią”, – sakė partijos „Įstatymų šalis” lyderis Arturas Bagdasarianas.
Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad ši partija užims trečią vietą po Respublikonų partijos ir „Klestinčios Armėnijos”.
Analitikai sako, kad opozicijai nepavyko sutelkti būtinos paramos, nes ji atsisakė susivienyti į vieną antivyriausybinį bloką. Rinkimuose varžysis beveik dvidešimt opozicinių partijų, tačiau nedaug iš jų turi realių galimybių įveikti 5 proc. slenkstį ir patekti į parlamentą.
131 parlamento deputato rinkimai vyks pagal mišrią sistemą: 90 mandatų bus paskirstyti pagal partijų sąrašus, o 41 – vienmandatėse apygardose, kur rungsis 119 kandidatų. Jiems pergalei iškovoti būtina surinkti paprastą rinkėjų balsų daugumą.
Provyriausybinės partijos neigia, kad per rinkimus bus klastojami balsai, ir tvirtina, kad rinkėjai išreikš paramą kabinetui už jo darbą skatinant ekonomikos augimą.
Armėnija, kuriai stinga gamtos išteklių ir kuri neturi išėjimo į jūrą, yra izoliuota iš dviejų pusių – Turkija ir Azerbaidžanas yra nutraukę santykius su Jerevanu, kuris kaltinamas praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje užėmęs Kalnų Karabachą ir dalį kitos Azerbaidžano teritorijos.
Vis dėlto per praėjusį dešimtmetį Armėnijos ekonomika per metus vidutiniškai augo 10 procentų. Valdančioji Respublikonų partija pergalės atveju žada padvigubinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, eksporto apimtis ir vidutinį atlyginimą.
„Žmonės gali pasitikėti mūsų partija, kuri tęsės savo pažadus. Mes galime pasakyti: štai ką esame nuveikę. Žengėme pirmuosius žingsnius ir dabar esame pasirengę imtis tolesnių veiksmų, kad pagerintume mūsų piliečių gyvenimą”, – sakė Respublikonų partijos kandidatas, Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Tigranas Torosianas.
Opozicijos lyderiai tvirtina, kad dėl giliai įsišaknijusios korupcijos ekonomikos augimo naudą galėjo pajusti tik nedidelis turtingųjų sluoksnis, susijęs su vyriausybe. Jie prognozuoja, kad armėnai šeštadienį prie balsadėžių nusigręš nuo provyriausybinių partijų, o jei reikės, susirinks protestuoti į gatves.
Tačiau visi ankstesni mėginimai Armėnijoje po rinkimų organizuoti demonstracijas baigėsi nesėkme, ir analitikas Aleksandras Iskandarianas nemano, kad šį kartą tai duotų rezultatų.
„Pradžioje į gatves susirinktų 10 000-15 000 žmonių, tačiau po vienos ar dviejų savaičių jie išsiskirstytų, – sakė politologas. – Armėnai nori permainų, tačiau jie kol kas netiki, kad dalyvaujant politikoje galima ką nors pakeisti”.