Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino svarbią konstitucijos pataisą, pagal kurią šalies prezidentą tiesiogiai rinktų rinkėjai ir kuri gali sukelti naują įtampą tarp islamiškas šaknis turinčios vyriausybės ir pasaulietininkų.
Pataisą parėmė daugiau kaip du trečdaliai įstatymų leidėjų, kurių iš viso yra 550. Kad ji taptų įstatymu, ją dar turi pasirašyti prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras (Achmetas Nedždetas Sezeras), kuris dažnai nesutaria su vyriausybe. Jis užsiminė, kad gali vetuoti pataisą.
Įgyvendinus minimą reformą, prezidentas būtų renkamas penkerių metų kadencijai ir galėtų būti perrenkamas dar vienai penkerių metų kadencijai. Dabar parlamentas prezidentą renka septyneriems metams ir negali to paties asmens perrinkti.
Valdančioji centro dešiniųjų Teisingumo ir plėtros partija (AK) pateikė pasiūlymą dėl šių reformų po to, kai pasaulietinei opozicijai priklausančios partijos boikotavo balsavimą parlamente ir tokiu būdu užkirto kelią į prezidento postą užsienio reikalų ministrui Abdullah Gului (Abdulai Giului).
Pasaulietinis isteblišmentas, kuriam priklauso armijos generolai ir teisėjai, būgštauja, kad valdančioji partija AK siekia pasodinti savo atstovą į prezidento postą, kad galėtų įgyvendinti slaptą islamišką darbotvarkę. Vyriausybė šį tvirtinimą kategoriškai neigia.
Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) žadėjo, kad jei prezidentas vetuos pataisą, vyriausybė antrą kartą stums ją parlamente be jokių pakeitimų. Tada gali susidaryti sąlygos referendumui.
Prezidentas negali vetuoti įstatymo projekto antrą kartą, jei jis nėra pakeistas. Tokiu atveju jis privalo arba patvirtinti įstatymą, arba sušaukti referendumą. Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų pritaria šiai reformai.
„Partija AK neturėjo didelio pasirinkimo po to, kai buvo blokuotas Gulas, bet jie (armija) gali vertinti tai kaip kontrataką”, – sakė akademikas ir Artimųjų Rytų ekspertas Cengizas Candaras (Džengizas Čandaras).
„Ar ši kontrataka bus nuosekli, sunku pasakyti. Turime palaukti ir pažiūrėti, kokie bus griežtosios linijos pasaulietininkų veiksmai”, – sakė jis.
Parlamentas atidėjo prezidento rinkimus, kurie dabar planuojami po liepos 22-ąją įvyksiančių visuotinių rinkimų. A.N.Sezeras liks prezidento poste kaip laikinasis šalies vadovas, kol bus galima išrinkti naują prezidentą.
AK sako, kad jos pasiūlytos konstitucinės reformos tikslas yra padaryti Turkiją – pasaulietinę šalį, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – labiau demokratiška valstybe.
Kritikai sako, kad ji nėra apgalvota ir gali niekais paversti valdžių atskyrimo principą, įtvirtintą konstitucijoje.