NATO ir Rusijai nepavyko išspręsti ginčo dėl ginklų kontrolės sutarties

NATO ir Rusijos gynybos vadams ketvirtadienį nepavyko išspręsti ginčo dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGE), kuris dar padidino įtampą Maskvos santykiuose su Vakarais.
Praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad Rusija planuoja sustabdyti savo dalyvavimą ĮGE, apkaltinęs NATO valstybes ignoruojant šį susitarimą, kuris buvo parengtas netrukus po šaltojo karo.

Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Jurijus Balujevskis Briuselyje po susitikimo su kolegomis iš NATO žurnalistams sakė, kad rusų pareigūnai pradėjo pasirengimą įgyvendinti šį V.Putino grasinimą.

„Šiandien galiu pasakyti, kad ĮGE atsidūrė prie žlugimo slenksčio, nors Rusija to nenori“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

1990 metais NATO valstybių, kurių tada buvo 22, ir Varšuvos sutarties šalių pasirašyta ĮGE numatė sumažinti penkių pagrindinių tipų (tankų, šarvuočių, karo laivų, artilerijos ir raketų) įprastinę ginkluotę.

Atsižvelgiant į pasikeitusias tarptautinio saugumo sąlygas, sutartis 1999 metais Stambule buvo peržiūrėta. Tačiau atnaujintą ĮGE yra ratifikavusios tik keturios valstybės – Baltarusija, Kazachstanas, Rusija ir Ukraina.

NATO reikalauja, kad prieš tai, kai jos narės ratifikuos naująją versiją, Rusija išvestų savo likusias pajėgas iš Gruzijos ir Moldovos.

Ir NATO, ir Rusija viešai tvirtina, kad ĮGE yra saugumo Europoje kertinis akmuo. Kol kas neaišku, kokios bus Maskvos sprendimo paskelbti ĮGE vykdymo moratoriumą pasekmės.

Kai kurie analitikai sako, kad šis žingsnis turėtų daugiau simbolinę prasmę, nes pasibaigus šaltajam karui tiesioginės karinės konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų grėsmė sumažėjo.

Maskva tvirtina, kad JAV planai šiais metais Rumunijoje ir Bulgarijoje įrengti bazes keliems tūkstančiams karių pažeidžia ĮGE nuostatas, ir atkakliai laikosi savo pozicijos, kad neprivalo išvesti savo pajėgų iš Gruzijos ir Moldovos.

NATO pareigūnai sako, kad šios JAV bazės bus laikinos ir todėl jų įrengimas negali būti vertinamas kaip ĮGE pažeidimas.

„Sutartis neužkerta kelio laikinam dislokavimui“, – sakė vienas Aljanso pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Pasak pareigūno, NATO sąjungininkes padrąsino Rusijos žingsniai sumažinti savo kontingentą Gruzijoje, tačiau joms nerimą kelia tai, kad analogiškų veiksmų nebuvo imtasi Moldovoje.

„Nuo 2004-ųjų išvedimas iš esmės sustabdytas. Mums tai nepriimtina“, – sakė jis.

Rusijos generalinio štabo viršininkas Briuselyje dar kartą patvirtino griežtą Maskvos nepritarimą JAV planams dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje. Vašingtonas tvirtina, kad šios sistemos reikia Europai ir JAV pajėgoms joje apginti nuo Irano raketų.

V.Putinas šiuos JAV planus įvardijo kaip vieną pagrindinių veiksmų, kurstančių įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.

Pasak J.Balujevskio, Irano raketų grėsmė perdedama ir negali būti laikoma priežastimi Europoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos elementus.

Kalbėdamas apie Irano galimybes pasigaminti tarpžemynines balistines raketas, Rusijos generalinio štabo viršininkas sakė, kad hipotetiškai tai įmanoma, tačiau tam reikalingos aukštosios technologijos.

Jo nuomone, Iranui reikės 10-12 metų pasigaminti raketas, lekiančias iki 2 000 km. Pasak generolo, dabar Teheranas turi raketų, galinčių pasiekti taikinius tik Izraelio teritorijoje.

„Vakarų Europos šalys, jau nekalbant apie JAV, yra nepasiekiamos šioms raketoms“, – sakė J.Balujevskis.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos, ragindamos Maskvą pripažinti naujas hipotetines grėsmes, kurias esą kelia Iranas, prisideda prie „naujų Berlyno sienų“ Europoje kūrimo.

„Mes to nenorime“, – pabrėžė generolas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.