Nekilnojamojo turto bendrovės tikina pakelsiančios paskolų naštą

Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovės tikina, kad ir ateityje pakels finansinių įsipareigojimų bankams naštą, nes jų investicijos yra subalansuotos, o rizika išskaidyta.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija nepritaria Lietuvos banko ekspertų nuomonei, kuri praėjusią savaitę buvo paskelbta 2007-2008 metų makroekonomikos prognozėje. Lietuvos banko ataskaitoje, vertinant kitų metų ekonominės raidos tendencijas, infliaciją, vartojimą, palūkanų augimą bei skolinimosi riziką, prognozuojama, kad „ateityje su sunkumais vykdant įsipareigojimus bankams galėtų susidurti nekilnojamojo turto vystymo ir statybos bendrovės“.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacija atsako, kad stambiųjų ir vidutinių nekilnojamojo turto įmonių nuosavo valdomo turto ir skolinto kapitalo vertės santykis dažniausiai neviršija 50 proc., o tai – saugios investicijos požymis.

Anot asociacijos, gali būti, kad Lietuvos banko analitikai savo įžvalgas galėjo grįsti griežtėjančia paskolų išdavimo tvarka fiziniams asmenims bei vis tebekylančiomis palūkanų normomis. „Greičiausiai yra daroma prielaida, kad šie veiksniai lemtų gyvenamojo būsto paklausos mažėjimą, t.y., gyventojams paskolos nebebus dalinamos į kairę ir į dešinę, o patys žmonės labiau įvertins savo galimybes imdami paskolą“, – teigia nekilnojamojo turto atstovai.

Jie primena, kad dauguma jų bendrovių investicijų riziką yra paskirsčiusios atskiruose nekilnojamojo turto segmentuose – būsto, biurų, prekybos patalpų, logistikos centrų. Be to, įmonės investuoja skirtinguose Lietuvos miestuose, kur rinkos prisisotinimo laipsnis irgi skiriasi. Galima rizika paskirstyta ir investuojant kitų šalių rinkose.

Vis dėlto pripažįstama, kad nekilnojamojo turto bendrovės gali ateityje susidurti su sunkumais esant tam tikroms sąlygoms. Anot UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus, atsiskaitymus su bankais gali sunkinti, jei bendrą Lietuvos ekonomiką ištiktų recesija – ekonominė šalies krizė, be to, jei ženkliai padidėtų visų segmentų nekilnojamojo turto pasiūla, taip pat smarkiai išaugtų žemės sklypų, tinkamų statyboms, pasiūla. Padėtį pablogintų ir dar labiau išaugsianti statybų savikaina. Kol kas išvardyti veiksniai, anot jo, išskyrus statybų savikainos didėjimą, nėra ryškūs.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorės Dalios Bardauskienės teigimu, statybų savikainos augimą lemia miestų ir miestelių inžinierinė infrastruktūra, kuri nėra pasirengusi priimti privatų kapitalą, todėl statytojai savo lėšomis priversti tai spręsti. „Rinkos poreikis ir potencialas seniai pralenkė Lietuvos miestų ir miestelių infrastruktūros galimybes“, – teigia ji. Įtakos savikainos augimui turi ir užsitęsusi žemės reforma, kuri skatina spekuliacijas žeme.

Lietuvos banko prognozėmis, tikėtina, kad šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomika pereis į ciklo nuolydžio fazę. Numatoma, kad bendrojo vidaus produkto augimas sulėtės iki 5,5 proc. – tai daugiausia siejama su prognozuojamu lėtesniu realių vartojimo ir investicijų išlaidų augimu. Tikėtina, kad augant šalies ūkio įsiskolinimui ir padidėjus realiajai palūkanų normai sulėtės ūkio kreditavimas, o kartu ir kredito poveikis vartojimui bei investicijoms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.