Įsisenėjusias įkalinimo įstaigų problemas, kai nuteistiesiems trūksta vietų ir mažėja prižiūrėtojų, žadama spręsti iškeldinus šias įstaigas iš miestų centrų į atokesnes vietoves
Teisingumo ministerija ketina kitur perkelti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Panevėžio pataisos namus ir Šiaulių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
Neatitinka reikalavimų
Vilniaus Lukiškių kalėjime-izoliatoriuje yra 864 vietos, o šiuo metu bausmę čia atlieka apie 1000 asmenų, iš jų 90 – įkalintieji iki gyvos galvos. Vienam kaliniui vienutėje pagal direktyvas privaloma skirti 5 kvadratinius metrus ploto, tačiau dažnai šio reikalavimo tenka nepaisyti. Kita šio kalėjimo bėda – susidėvėjusi inžinerinė įranga, griūvantys pastatai. Teisingumo ministerija apskaičiavo, kad objekto rekonstrukcija kainuotų per 40 mln. litų.
Teisingumo ministras Petras Baguška vakar pabrėžė, kad 2000-2004 metais Lukiškėse kalinami asmenys buvo priversti patalpose per parą praleisti vidutiniškai iki 23 valandų.
Neužtikrinamas saugumas
Pripažįstama, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime negalima užtikrinti nei prižiūrėtojų, nei greta gyvenančių žmonių saugumo. Prižiūrėtojus daug kur galėtų pakeisti naujos technologijos, tačiau senuosiuose pastatuose tiesiog nėra galimybių jų įdiegti. Vilniaus centre įsikūrusio kalėjimo nejuosia jokia draudžiamoji zona, kuri tokiai įstaigai privaloma.
Neįmanoma užtikrinti ir įstaigą juosiančios sienos saugumo: per ją mėtomi siuntiniai, kaliniai netrukdomi susisiekia su laisvėje esančiais asmenimis. Ministras P.Baguška pabrėžė, kad prireikus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apsaugininkai net negalėtų panaudoti specialiųjų priemonių, nes tai keltų pavojų šalia gyvenantiems miestiečiams.
Renovuoti neapsimoka
Panašios problemos kyla ir Šiaulių bei Panevėžio įkalinimo įstaigose. Daugiau nei prieš šimtmetį statyti pastatai atsidūrė miestų centruose. Kaliniams taip pat darosi ankšta minėtose įstaigose. Pasak P.Baguškos, norint sutvarkyti šias įkalinimo įstaigas reikėtų atitinkamai 30 ir 17 mln. litų.
Analogiški rūpesčiai nesvetimi ir Marijampolės, Vilniaus 1-iesiems pataisos namams Sniego gatvėje. Artimiausioje ateityje sunkumų neišvengs ir Vilniaus 2-ieji pataisos namai. Šalia jų nutiesus pietinį aplinkkelį, įstaigos sienos ribosis su magistrale. Teisingumo ministerija apskaičiavo, kad renovacijos darbai šiuo metu veikiančiose įkalinimo įstaigose valstybei kainuotų per 170 mln. litų.
Parduos aukcione
Taupant lėšas mėginama parduoti dabartinius įkalinimo įstaigų pastatus ir iškelti jas atokiau nuo miestų. Anot ministro P.Baguškos, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Panevėžio pataisos namams žemės sklypai jau rasti.
Dar nenumatyta, kur bus iškeltas dabartinis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Teisingumo ministerijos akiratyje yra keli sklypai, kuriuose galėtų būti įkurtas modernus kalėjimas (tilptų pusantro tūkstančio asmenų): Pramonės gatvėje Naujosios Vilnios seniūnijoje, šalia Pagirių gyvenvietės, taip pat šalia Balsio ežero. Taip pat minimi Avižieniai bei Rudamina.
Senieji izoliatoriaus pastatai įkainoti 118 mln. litų. Kadangi jie bus parduoti aukcione, ministerijoje tikimasi didesnių pajamų. Ministras taip pat patvirtino, kad netrūksta susidomėjusiųjų nekilnojamuoju turtu Lukiškėse. Tarp jų esama ir užsieniečių.
Už dabartinio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo tvoros esantys pastatai išliks tokie, kokie buvo iki šiol. Leidžiama tik minimali renovacija – pastatai negali būti nugriauti, nes jie įtraukti į paveldo objektų sąrašą. „Juose galėtų įsikurti viešbutis, restoranai ar kitos įstaigos”, – svarstė ministras.
Naujų įkalinimo įstaigų statybomis turėtų užsiimti Turto bankas. Jam perleidžiama rangovų paieška ir statybos darbų priežiūra. „Mes tik prižiūrėsime, kad naujuose pastatuose būtų sukurtos tinkamos sąlygos kalėjimui”, – pabrėžė teisingumo ministras. Darbus pradėti žadama tik nuo kitų metų.
Viena išeičių
Kalinčių asmenų skaičių galėtų sumažinti šiuo metu kuriama probacijos sistema. Probacija – tai galimybė pasitaisyti už praeityje padarytą nusikaltimą ir vėl tapti visateisiu visuomenės nariu.
Prižiūrimas ir socialinę paramą gaunantis nuteistasis aprūpinamas darbu, išmokslinamas, o visuomenė apsaugoma nuo pakartotinių nusikaltimų.
Minėtą sistemą ketinama sukurti iki 2011 metų. Ministro P.Baguškos teigimu, bausmės atidėjimo praktika ir probacijos taikymas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse 1999-2006 metais nuteistų asmenų skaičių sumažino nuo 54,1 iki 16 procentų.
Asmens įkalinimui alternatyvi pataisos sistema egzistavo ir iki šiol. Tačiau dėl silpnos savivaldos įstaigų pagalbos, tarpusavio nesusišnekėjimo ji buvo neveiksminga. Savivaldos institucijos iš įkalinimo įstaigos sugrįžusiam žmogui skiria vienkartinę išmoką, ir tuo valstybės priežiūra baigiasi. Tokie žmonės linkę nusikalsti dar kartą, kad tik neliktų be stogo virš galvos.
Teritorinės pataisos inspekcijos (TPI), besirūpinančios iš kalėjimo išėjusiais asmenimis, dėl blogų darbo sąlygų taip pat nesugeba tinkamai veikti. Juoba kad nuolat mažėja darbuotojų.
Šiuo metu stebima, kaip veikia pataisos sistema kitose Europos valstybėse: Airijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje.
Kadangi dirbu PI, labai gerai zinau esama padeti. Sioje sistemoje darbuotojai ne kontroliuoja nuteistaji, o raso nereikalingas pazymas, kurios reikalingos tik Kalejimu departamentui.Darbo kruvis palyginus didelis tik miestu inspekcijose, kartais pareigunas dirba net su 180 nut.(susirgus kazkam), kai kaimuose 2 pareigunai su 40 ar 60.Darbo kruvis yra isdalijamas „ant visu” ir ko jus norit, viskas pas mus gerai. Ir seip susidaro ispudis, kad dirbam kad dirbtume, kad tai itakotu tolimesni nuteistojo elgesi dar toli. Reikia visiskai pertvarkyti esama teisine sistema, nes daug kur istatymai prasilenkia su logika.