Vilniaus pietinis aplinkkelis tiesiamas ne taip sparčiai, kaip buvo planuota. Darbus stabdo sostinės savivaldybės ir būsimo greitkelio kaimynystėje gyvenančių žemės savininkų užtrukusios derybos dėl kompensacijų už visuomenės reikmėms paimamą turtą. Miesto valdininkai tikina, kad esminių kliūčių rastis svarbiam objektui nėra.
Pernai rugsėjį pradėti pietinio aplinkkelio tiesimo darbai vyko sklandžiai, kol pasiekė Vandentiekio bei Kuršių gatvėse esančius žemės sklypus ir juose stovinčius namus. Tuomet paaiškėjo, kad kai kurie savininkai tebesidera dėl atlygio už valstybės žinion paimamą turtą. Sunkiasvorė greitkelį tiesiančių įmonių technika buvo priversta ieškoti aplinkinių kelių, kad galėtų tęsti kasdienius darbus. Tačiau miesto valdininkai tvirtina, kad darbai vyksta pagal numatytą grafiką, o derybos su savininkais artimiausiu metu esą bus baigtos.
Vilniaus savivaldybės administracijos atstovų teigimu, pietinio aplinkkelio teritorijoje liko išpirkti septynis objektus. Su dviem savininkais nekilnojamojo turto pirkimo kaina jau sulygta, su kitais trimis dar deramasi.
Procesą vilkina nesutarimai
Statybas vykdančios bendrovės „Fegda” direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Šerys LŽ pripažino, kad kelio tiesimo darbai galėtų būti spartesni, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nesiseka išpirkti teritorijoje esančių privačių valdų.
Esą derėdamiesi su savivaldybe žmonės prašo neadekvataus atlygio. Vieno garažo savininkas reikalauja 80 tūkst. litų, nors sostinės savivaldybės praktikoje didžiausia už garažą sumokėta suma siekė 20 tūkst. litų. Be to, esama atvejų, kad viename name gyvenančios šeimos dėl kompensacijos nesutaria tarpusavyje, todėl reikalo nepavyksta išspręsti iki galo.
„Pasaulyje vadovaujamasi tokia praktika: jei pripažįstama, kad žemė reikalinga visuomenei, ji iškart nusavinama. Vėliau teisiamasi, deramasi dėl kompensacijos. Ir tik tada, kai kaina sulygta, savininkui išmokami pinigai, – aiškino R.Šerys. – Lietuvoje viskas atvirkščiai. Iš pradžių deramasi ir bylinėjamasi dėl kompensacijos dydžio, pradedami ilgai trunkantys teismo procesai. Ir tik tada, kai abi šalys susitaria, žemė paimama valstybės žinion.” Tokią tvarką nustato Konstitucija, kurioje deklaruojama nuosavybės neliečiamybė.
Žadėjo dar sovietmečiu
Sostinės aplinkkelių projektai atlikti dar sovietmečiu, aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį. Vandentiekio gatvės senbuviai tikino, kad pareiškimus juos iškeldinti girdi nuo 1973 metų. Nutiesti trijų kilometrų kelio ruožą tada trukdė Naftos bazė. Sovietų valdžia ketino perkelti įmonę į kitą miesto vietą, net rengėsi skirti tam lėšų, tačiau visus pinigus surijo Sovietų Sąjungos sostinėje Maskvoje prasidėjusios olimpinės žaidynės. Šiuo metu neveikianti įmonė aplinkkeliui jau nebe kliūtis. Trukdo žmonės.
LŽ apsilankė Vandentiekio gatvėje ir kalbėjosi su sklypus ar jų dalį jau pardavusiais gyventojais bei su tais, kurių dar ir šiandien laukiama savivaldybėje prie derybų stalo.
Valstybės nuosavybėn imami pastatai ir žemės sklypai išsidėstę abipus tiesiamo greitkelio. Tądien greitkelis irgi buvo tiesiamas, plušo darbininkai, burzgė technika. Kaip ant delno galėjai matyti objektus, ties kuriais statytojai buvo priversti darbus nutraukti. Pavyzdžiui, 25-uoju numeriu pažymėtas namas, dėl kurio tebevyksta derybos, beveik kybojo virš statybininkų išrausto skardžio.
Vandentiekio gatvės 7-ojo namo gyventoja sakė, kad jai priklausantis žemės plotas jau nusavintas ir su savivaldybe sutarta. Ji juokėsi iš pasiūlytos kainos, tačiau būdama prastos sveikatos ilgai nesiderėjo ir su ja sutiko. „Pasiūlė 20 tūkst. litų už arą. Jiems reikėjo trijų arų”, – pasakojo moteris. Ji teigė, kad nerašyta sutartimi įsipareigojo neskleisti informacijos apie sandorius, todėl prisistatyti atsisakė.
Moters kaimynas, gyvenantis priešingoje išrausto „kanjono” pusėje, mostelėjo ranka į tropinių šalių lūšnas primenančius statinius. Jis paaiškino, kad būstų nepasiekia šiluminiai tinklai, todėl anglis ir malkas gyventojams tenka laikyti sandėlyje. Vyriškis sakė ne kartą kreipęsis į savivaldybę ir siūlęsis pats nugriauti kraštovaizdį darkančias pašiūres, kad tik miesto valdžia skirtų lėšų solidesniems statiniams. „Deja, savivaldybei rūpi tik aplinkkeliai”, – numojo ranka šių vietų senbuvis.
21-uoju Vandentiekio gatvės numeriu pažymėtas namas stovi statybos zonoje ir jį žadama griauti. Šiuo metu čia gyvena šešios šeimos. Namo gyventojos Kristina ir Alia sakė, kad dar tebevykstančiose derybose savivaldybė jų šeimoms siūlo nuo 200 iki 250 tūkst. litų naujiems būstams įsigyti. „Jau nuo 1973 metų vis įspėdavo, kad tuoj tuoj mus iš čia iškraustys. Prisimeni, kaip kartą vaikystėje susėdusios ant lagaminų laukėme, kada gi mus iš čia išveš?” – viena kitos klausė vaikystės draugės, dabar jau pačios auginančios vaikus.
Menkaverčiai statiniai?
Pokalbis su moterimis pamažu atskleidė, kas labiausiai skaudina būstų savininkus. Nuo seno jiems buvo peršama mintis, kad tvarkyti inžinerinių tinklų, atnaujinti butų neverta dėl esą netrukus prasidėsiančių kelio darbų. Dabar atvykę savivaldybės turto vertintojai įvertino nekilnojamąjį turtą kaip būstą be patogumų. „Mums nuolat buvo kartojama, kad tuojau busime iškeldinti, kad jokių renovacijų, jokių šildymo, vandentiekio sistemos darbų neverta nė pradėti. Žmonės taip ir gyveno – be centrinės šildymo sistemos, be vandens. Vandenį pumpuojame iš kolonėlės. Savivaldybė atsiuntė turto vertintojus, kurie pamatė butus be patogumų, be normalių higienos sąlygų ir nustatė mažą mūsų turto vertę, – skundėsi gyventojos. – Čia mes gimėme, augome ir susilaukėme vaikų. Tvarkytis neleido, o dabar iškelia ir siūlo tokius pinigus, už kuriuos nenusipirksi net padoraus vieno kambario buto. Kai kuriose šeimose trys vaikai auga.” Moterims apmaudu, kad kompensacijos dydis nustatomas neatsižvelgiant į išplėtotą vietovės infrastruktūrą: patogu nuvykti į kitas miesto dalis, šalia darželis, mokykla, bažnyčia, greta miškinga rekreacinė zona.
Žmonės baiminosi, kad prabilę viešai gali negauti nė to, ką jiems siūlo miesto valdininkai. Tačiau reikia suprasti ir pastaruosius – kas būtų, jei kuris nors jų sumanytų bent vieną kartą parodyti savo dosnumą?
Užsispyręs savininkas
Aplinkkelio tiesimas nestrigtų, jei savivaldybės valdininkai būtų laiku susitarę su sklypų ir butų savininkais. Anot savivaldybės administracijos atstovų atsakymo LŽ, minėtos teritorijos detalusis planas patvirtintas 2003 metais ir, kaip teigiama, buvo aptartas su visuomene. 2005-aisiais imta kviestis gyventojus prie derybų stalo. Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjas Vytautas Grinius LŽ patikino, kad su visais gyventojais tuoj bus susitarta ir derybose padėtas taškas. „Tėra vienas vienintelis neišspręstas klausimas – namas Vandentiekio gatvėje 11. Jo savininkas nesileidžia į derybas. Girdi, jei jums trukdo, patraukit jį į šalį, sako savininkas, bet aš nesiruošiu su jumis derėtis”, – derybų užkulisius praskleidė miesto valdžios atstovas. Tačiau net ir šiuo atveju statybų vykdytojai tikisi rasti išeitį ir techniškai išspręsti problemą.
Pabaigtuvės – kitų metų gruodį
Tiesti pietinį aplinkkelį, kurį tiksliau būtų vadinti greitąja arba magistraline gatve, pradėta 2006 metų rugsėjį. Šį projektą finansavo Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondas ir Lietuvos finansų ministerija. Prižiūrėti darbus pavesta Vilniaus miesto savivaldybei. Per 30 mėnesių pažadėta nutiesti 2,9 kilometro ruožą, kuris sujungs kelio dalį Vilnius-Kaunas-Klaipėda su kitu tarptautinio IXB transporto koridoriaus ruožu Vilnius-Minskas.
Objektą vadinti greitąja gatve buvo vengiama ir sąmoningai vartotas aplinkkelio pavadinimas. Baimintasi, kad ES nenorės paremti jo statybos. Sanglaudos fondas skyrė 119 mln. litų, Lietuva prisidėjo 103 mln. litų.
Europos Komisijos (EK) sprendimu, statyba turi būti baigta kitų metų gruodį. Jei projektus įgyvendinti vėluojama, EK priima sprendimus atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį. Vilniaus valdininkai teigia, kad šiuo metu pavojaus sulaukti sankcijų iš Briuselio nėra.
Transporto specialistai siūlė tiesti didįjį aplinkkelį (nuo Gariūnų turgavietės per Kirtimus pasiekiantį net Skaidiškes), nors pripažino abiejų aplinkkelių svarbą. Atsižvelgus į valstybės finansinį pajėgumą nueita trumpesniu keliu.
„Fegdos” direktoriaus pavaduotojas tikino, kad didysis aplinkkelis tikrai bus tiesiamas, o Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad šiuo metu baigiami projektuoti pirminiai vakarinio aplinkkelio darbai. Projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Pirmuosius du etapus planuojama įgyventi 2007-2010 metais, trečiąjį – 2010-2013 metais.